Likus kiek daugiau nei 10 savaičių iki Kalėdų, Baltieji rūmai intensyviai derasi su uostų operatoriais, transporto įmonėmis ir profesinėmis sąjungomis. JAV valdžia skatina įmones dirbti visą parą, kad įvairūs kroviniai kuo greičiau patektų į šalies sandėlius, o iš jų – į parduotuvių lentynas. Sutrikimai tiekimo grandinėse gali sukelti naujų ekonominių ir politinių neramumų J.Bidenui artimiausiais mėnesiais. Plačiau apie tai skaitykite čia.
Su kokiais iššūkiais susiduriama šiuo metu kitose pasaulio šalyse?
Kinija: anglis ir elektra
Energetikos krizė Kinijoje paveikė kone viską – nuo popieriaus ir tekstilės gamybos iki maisto prekių tiekimo, žaislų ar „iPhone“ mikroschemų kūrimo.
Oksfordo Energetikos studijų institute dirbantis Michailas Meidanas sako, kad tai yra ekonominės sritys, kurių prekių per Kalėdas galima pritrūkti.
BBC rašo, kad didžiausia problema, su kuria susiduria Kinija, yra elektros krizė – skaičiuojama, kad daugiau nei dvi dešimtys šalies provincijų patiria elektros energijos tiekimo trikdžių.
Daugiau nei pusė Kinijos sunaudojamos elektros energijos gaunama iš akmens anglių, kurių kaina pasaulyje auga. Didėjančios išlaidos, kurių negalima perkelti ant vartotojų pečių, Kiniją verčia riboti gamybos apimtis.
M.Meidanas sako, kad prie šalies energetikos krizės prisidėjo ir naujų saugumo reikalavimų tikrinimai anglies kasyklose, griežtesnės aplinkosaugos taisyklės bei šaliai smogę potvyniai.
Ir nors pasaulyje jaučiama prekių iš Kinijos paklausa, šalies valdžia prašo gamyklų sumažinti elektros vartojimą arba užsidaryti bent kelioms dienoms. Gamybos apimtys mažėja.
Brazilija: kava ir vanduo
Kaip rašo BBC, didžiausia per pastarąjį šimtmetį Braziliją užklupusi sausra stipriai prisidėjo prie prasto kavos derliaus.
Kavos gamintojams viską dar labiau apsunkino didelės kavos derliaus transportavimo išlaidos.
Teigiama, kad augantys transportavimo kaštai nuguls į pasaulio kavinių vartotojų sąskaitas už išgertą kavą – būtent Brazilija yra didžiausia kavos augintoja ir eksportuotoja pasaulyje.
Didžiąją dalį elektros energijos Brazilija gauna iš hidroelektrinių, tad sausra turėjo tiesioginį poveikį ir elektros energijos tiekimui šalyje.
Kylant energijos kainoms, Brazilijos valdžios institucijos prašo žmonių riboti elektros energijos vartojimą, taip siekiant išvengti energijos normavimo. „The Washington Post“ anksčiau rašė, kad valstybinių įstaigų buvo paprašyta bent 20 proc. sumažinti elektros suvartojimą.
Nigerija: dujos maisto gaminimui
Nigerijoje jaučiamas dujų, skirtų maisto gamybai, trūkumas. Ir taip yra net nepaisant to, kad šalis gali pasigirti didžiausiomis gamtinių dujų atsargomis Afrikos žemyne.
Skaičiuojama, kad balandžio-liepos mėnesiais dujų kaina išaugo beveik 60 proc., tad daugeliui Nigerijos gyventojų dujos tapo neįperkamos. Maisto gamybai namų ūkiuose pradėta naudoti mažiau ekologiškas anglis arba malkas.
Viena iš dujų kainų kilimo priežasčių yra pasaulinis prekių tiekimo sutrikimas – Nigerija vis dar yra stipriai priklausoma nuo importuojamų suskystintų dujų. Teigiama, kad prie kainos augimo prisidėjo ir Nigerijos valiutos nuvertėjimas bei nauji suskystintų dujų mokesčiai.
BBC rašo, kad dujų trūkumas Nigerijoje gali turėti nerimą keliančių pasekmių tiek žmonių sveikatai, tiek ir aplinkai, nes šalies gyventojai ima naudoti pigesnes, bet pavojingesnes energijos alternatyvas.
Indija: automobiliai ir kompiuterių lustai
BBC rašo, kad didžiausios Indijos automobilių gamintojos „Maruti Suzuki“ gamyba smarkiai sumažėjo ir tai iš dalies lėmė kompiuterių lustų pasaulyje trūkumas. Šios mikroschemos naudojamos automobiliuose.
Lustų trūkumą lėmė dėl COVID-19 pandemijos kilę gamybos sutrikimai tokiose šalyse kaip Japonija ir Pietų Korėja. Tiesa, lustų trūkumas rinkoje buvo jaučiamas dar iki pandemijos ir tai susiję su 5G technologijos diegimu visame pasaulyje. Tačiau pandemijos metu perėjimas prie darbo iš namų lustų paklausą dar labiau padidino, nes žmonėms pasaulyje prireikė daugiau nešiojamųjų kompiuterių ir vaizdo kamerų.
Indijoje lustų trūkumą padidino ir šalies energetikos trūkumo iššūkiai.
BBC rašo, kad anglių atsargos Indijoje sparčiai senka. Indiją dar neseniai stipriai paveikė antroji COVID-19 banga, jai praėjus jaučiamas ekonomikos pagyvėjimas, todėl padidėjo energijos paklausa. Visgi pasaulyje išaugusios anglių kainos prisidėjo prie anglių importo į Indiją sumažėjimo.
Ekspertai sako, kad dėl anglių trūkumo nukenčia kiti gamybos sektoriai – cemento, plieno, statybų.
Libanas: vanduo ir vaistai
Libane nerimą kelia vaistų ir degalų trūkumas. Vasaros pabaigoje Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos Libane koordinatorė Najat Rochdi sakė, kad yra didelis susirūpinimas dėl kuro krizės poveikio šalies gyventojams, kas apriboja jų galimybes gauti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas ir vandens tiekimą.
BBC skelbia, kad per pastaruosius aštuoniolika mėnesių Libanas išgyveno ekonominę krizę, dėl kurios net trys ketvirtadaliai šalies gyventojų susidūrė su skurdu – nuvertėjo valiuta, kilo pasipiktinimą išreiškiančios demonstracijos prieš šalies valdžią.
Libanas ekonominių problemų turėjo dar prieš prasidedant COVID-19 pandemijai, tačiau pandemija problemas tik pagilino.
Dėl degalų trūkumo Libane šiuo metu dažnai dingsta elektros energija, tad šeimų ūkiai, jei gali sau leisti, yra priklausomi nuo turimų dyzelinių elektros generatorių.
