15 val. papildyta „Revolut“ komentaru.
15min jau skelbė, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį uždaruose klausymuose ieškojo atsakymų į 7 klausimus.
Po šio posėdžio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas trečiadienį kalbėjo apie naujus vertinimus ir tyrimus – ketinama kreiptis į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), kad kartu būtų ruošiamas Seimo nutarimas dėl naujo „Revolut“ vertinimo Vyriausybės komisijoje, kuri vertina investuotojų atitikimą nacionalinio saugumo interesams.
„Revolut“: tai dalis darbo, kurią turi atlikti pionieriai
Po BFK posėdžio „Revolut“, atsakydama į 15min klausimus, patikino, kad yra pasirengusi atsakyti į visus rūpinus klausimus, tačiau į šį posėdį kviesta nebuvo:
„Visiškai pasitikime šių institucijų sprendimais ir tuo pačiu griežtai laikomės visų galiojančių įstatymų. Vertiname tai, kad Lietuvos klientai pasitiki mumis ir mūsų teikiamų paslaugų kokybe, o tai įrodo vien turimų vartotojų skaičius, kuris šiandien siekia per 170 tūkst. Norime į Lietuvą investuoti ir toliau, todėl neseniai pranešėme apie savo planus čia kurti 70 naujų darbo vietų, ir džiaugiamės, kad norą dirbti „Revolut“ reiškia aukščiausi savo sričių specialistai.
Kadangi esame tarptautinė kompanija, matome, kad mūsų žingsnius Lietuvoje stebi kiti užsienio investuotojai, kurie ieško naujų plėtros krypčių. Jiems itin svarbu išsiaiškinti šalies ekonominę ir politinę situaciją, įvertinti būsimas rizikas prieš žengiant į naujas rinkas.
Deja, bet kai kurie po mūsų licencijos suteikimo vykstantys procesai gali sukelti nerimo signalų užsienio kompanijoms. Tačiau tikimės, kad po licencijos gavimo kylantys klausimai tėra dalis darbo, kurį turi atlikti pionieriai bet kokioje srityje.
Suprantame, kad mūsų produktai ir paslaugos yra naujiena kiekvienoje rinkoje, į kurią žengiame, ir tai sukelia tokius klausimus ir diskusijas, kokių anksčiau nekildavo - todėl visada atsakome visus klausimus, kurie mums užduodami apie mūsų veiklą, paslaugas ar planus.
Norime dar kartą patikinti, kad viso licencijos paraiškos vertinimo metu glaudžiai dirbome su mus tikrinančiomis ir reguliuojančiomis institucijomis, ir to rezultatas buvo Europos Centrinio banko sprendimas suteikti mums specializuoto banko licenciją.
Nors mūsų prašymas dalyvauti šios dienos posėdyje buvo atmestas, mes ir toliau pagal dirbsime kurdami radikaliai geresnę bankininkystės patirtį. Reiškiame pilną pasitikėjimą mus reguliuojančiomis institucijomis, ir toliau su jomis tęsime atsakingą bei glaudų bendradarbiavimą, kaip jį reglamentuoja įstatymai.
„Revolut" neturi jokių intencijų kištis į Lietuvos politiką, ir mes apgailestaujame, jei kai kurios mūsų žinutės nuskambėjo pernelyg agresyviai. Kaip jau esame komentavę anksčiau, savo bankines operacijas pradėsime nuo visiškai saugių ir paprastų pasiūlymų, ir mūsų numatomos veiklos apimtys buvo įvertintos kaip nekeliančios rizikos šalies finansų sistemai. Mes vertiname S.Jakeliūno rūpestį ir keliamus klausimus, ir visada esame pasiruošę suteikti atsakymus tiesiogiai.“
S.Jakeliūnas ketina tirti toliau
S.Jakeliūnas po posėdžio pakartojo abejones dėl rizikos reputacijai, nacionaliniam saugumui ir kt.
„Revolut“ atveju mano pozicija kol kas išlieka gana skeptiška, tai įvairiomis prasmėmis rizikinga institucija. Ir po šio posėdžio mano ketinimai išlieka, kad būtų inicijuojamas dar vienas kreipimasis, kad būtų kreipiamasi į komisiją, kad ji dar sykį įvertintų“, – sako S.Jakeliūnas.
Jis teigia ketinąs konsultuotis su NSGK.
„Nuomones jungtume, galėtų būti kreipimasis dviejų komitetų vardu, kad Seimas svarstytų ir priimtų nutarimą, kad būtų dar kartą įvertintas aplinkybės ir rizika, ir kas jau įvyko išdavus licenciją“, – sako S.Jakeliūnas.
Jis vardijo, kad bankas neskaidriai komunikuoja, esą tokios abejonės kyla ir Jungtinėje Karalystėje, riziką kelia paslaugos, susijusios su kripto turtu.
S.Jakeliūnas patikino, kad jei daug sąskaitų būtų perkelta į Lietuvą, tam nėra pasiruošta.
„Šitos diskusijos vienas iš tikslų buvo pradėti diskusiją apie finansų technologijų plėtrą ir išgirdome nemažai informacijos, kokios čia įmonės, kaip jos veikia, tai ta diskusija toliau plėtosis“, – sako S.Jakeliūnas.
Jis tikino, kad finansinės technologijos turėtų būti diegiamos neskubant ir pasirengus.
„Mano nuomonė išlieka tokia, kad reikia palaipsniui leistis į inovacijas“, – sako S.Jakeliūnas.
A.Mačiulis: neplanuojama tirti trečią kartą
Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis patikino, kad Vyriausybės komisija neplanuoja svarstyti klausimo trečią kartą, o anksčiau rizikų nenustatyta.
„Nėra planuose svarstyti konkrečiai, jau du kartus komisija svarstė, tačiau jei bus inicijuojamas trečias svarstymas, tai kodėl gi ne. Komisija finansinių rizikų tikrai nesvarsto, neturi tam kompetencijų. Komisija vertina iš nacionalinio saugumo aspektų, tik nacionalinio saugumo aspektus. Praeitame vertinime pakankamų rizikų nacionaliniam saugumui neįžvelgėme, ir bendras sprendimas buvo priimtas teigiamas“, – patikino A.Mačiulis.
Jis pažymėjo, kad neturi informacijos apie naujas aplinkybes, kurios keistų sprendimą.
M.Jurgilas: laikraščiu galima užmušti ne tik musę, bet ir banką
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas pažymėjo, kad institucija vadovaujasi „ne gandais, ne pareiškimais“, o faktais, „ir tie faktai yra įvertinti“ – Lietuvos bankas kartu su Europos institucijoms dar prieš išduodamas licenciją vertino rizikas ir saugumui, politines rizikas, finansines rizikas.
„Naujos informacijos turbūt ir nebuvo ieškoma šiame posėdyje, greičiau buvo bandoma pajusti, ar institucijos geba valdyti riziką, kuri yra identifikuota“, – sako M.Jurgilas.
Jis patikino, kad Lietuvos bankas turi pilną arsenalą priemonių bankams prižiūrėti, Priežiūros tarnyba gali nustatyti papildomus reikalavimus, jei reikėtų rizikas riboti.
„Yra neribotas kiekis priemonių, galinčių, tiesiai šviesiai sakant, išvaryti banką iš šalies. Na tikrai teisingas posakis, kad laikraščiu galima užmušti ne tik musę, bet ir banką“, – sako M.Jurgilas.
Jis pabrėžė, kad „Revolut“ Lietuvoje tėra startuolis ir „nekalbama apie jokius didelius srautus“. Be to, išduota specializuoto banko licencija, kuri leidžia teikti tik ribotas paslaugas, be investicinių paslaugų.
„Taip, ir tokia veikla kelia riziką, bet tam yra priežiūros institucija, kuri pasirengusi tas rizikas valdyti“, – sako M.Jurgilas.
Jis pabrėžė naudą, kad perkėlus Jungtinėje Karalystėje laikomas lietuvių sąskaitas į Lietuvą, daug labiau padidėtų kontrolės galimybės ir prieiga.
M.Majauskas: reikia pasveikinti, o ne iš musės pūsti dramblį
„Literatūrinis veiksmas“, – komiteto klausymus įvertino viduryje jų išbėgęs konservatorius Mykolas Majauskas ir netrukus sugrįžo su kavos puodeliu: „Reikia kavos, kad ten neužmigčiau.“
M.Majauskas akcentavo, kad „Revolut“ tapimas banku turi dar vieną naudą – Lietuvos gyventojų sąskaitos, kurios anksčiau buvo nematomos VMI ar „Sodra“ ir kitiems kreditoriams, perkėlus į Lietuvą, taptų matomos. Taip nebūtų galima pasislėpti nuo atsakomybės prieš kreditorius ar mokesčių administratorius.
„Nieko nedarome, kad būtų padidėjusi konkurencija. Čia reikia pasveikinti LB ir Finansų ministeriją, jog imasi priemonių, kad ateitų į Lietuvą naujos institucijos, kad didėtų konkurencija, kad sumažintų kainas, kurias diktuoja skandinaviški bankai ir kurių esame įkaitai“, – rėžė M.Majauskas.
Anot jo, vien „Revolut“ atėjimas privertė bankus mažinti paslaugų įkainius, taikomus pavedimams, pinigų išgryninimui.
„Reikia pasveikinti tokias iniciatyvas, bet kartu ir imtis priemonių, kad būtų suvaldytos rizikos tokių naujų finansinių bendrovių“, – sakė M.Majauskas.
Jis piktinosi, kad iš musės problema išpūsta iki dramblio, o dabar dar bandomasi pūsti iki mamuto.
R.Budbergytė: atsakymų trūksta, bet bankams alternatyvos reikia
Seimo narė Rasa Budbergytė teigė, kad iki šiol nėra gautų atsakymų, ar tinkamai valdomos politinės rizikos, tokios kaip trečiųjų šalių įtaka. Ji nuogąstavo, kad „Revolut“ žada mokėti 2–3 proc. palūkanas už indėlius, o Lietuvos indėlių draudimo sistema šiuo metu teturi sukaupusi 60 mln. eurų.
„Bet tai nereiškia, kad šiandien reikia pasakyti, ir mes nesakome, kad reikia atimti tą licenciją iš jų. Rinkoje šiuo metu palūkanų norma maža, mokėjimų įkainiai auga, tai žmonės natūraliai nori, kad jų paslaugos, kurias gauna, pigiau kainuotų. Turim tokią bankų koncentraciją, kuri leidžia krautis pelnus, taip yra“, – teigė R.Budbergytė.
Ji patikino, kad Lietuva turi būti atviresnė naujiems rinkos dalyviams, tačiau Lietuvos banko priežiūra yra labai svarbi. Ji piktinosi, kad nėra kitų šalių Europoje, kur būtų taikomi tokie „beprotiškai dideli įkainiai“, ar reikėtų mokėti už pavedimus.
„Šiandien gavome aiškų atsakymą, kad jie nuo pirmos dienos, kai suteikę licenciją, prižiūri šitą banką. Nėra ten jokios metams atidėtos priežiūros. Priežiūra atliekama ir su ECB priežiūros mechanizmais, tad našta tenka ne vien Lietuvai“, – sako R.Budbergytė.
ECB euro zonoje, anot jos, valdo visas sistemines rizikas.
Ji patikino, kad matomos ir prižiūrimos visos rizikos, bankas, nors ir viešai kalba, neturės teisės naudodamasis esama licencija teikti investicinių paslaugų.
Ji tikino, kad nepriimdama „Revolut“ Lietuva pasirodytų „kaip šalis, kuri nenori pigesnių paslaugų, nenori konkurencijos bankų sektoriuje, pigesnių finansinių paslaugų“.
„Lietuvos bankų efektyvumas labai didelis. O tai reiškia, kad jie viską taip optimizuoja ir mokesčių mokėtojų sąskaita didina viršpelnius“, – piktinosi esamais rinkos dalyviais R.Budbergytė.
BFK klausymuose buvo siekiama „išsiaiškinti, ar tinkamai įvertinta ilgalaikė „Revolut“ veikimo Lietuvoje rizika šalies reputacijai, finansiniam stabilumui ir vartotojams“, komiteto pirmininkui S.Jakeliūnui nerimą kelia deklaruojami „Revolut“ tikslai tapti globaliu banku, galimi įmonės akcininkų ir vadovų ryšiai su Rusijos valdžiai artimomis struktūromis ir asmenimis, „Revolut“ komunikavimo pobūdis, siūlomos paslaugos, ypač susijusios su kriptovaliutomis.
Posėdyje dalyvavo Finansų ministerijos, Lietuvos banko, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) bei komisijos, kuri vertina investuotojų atitikimą nacionalinio saugumo interesams, atstovai. Pirmų dviejų institucijų praėjusią savaitę viešai kreipėsi į Seimą prašydami atkreipti dėmesį į finansinių technologijų kuriamą vertę ir naudą visuomenei.
Lietuva gruodį „Revolut“ suteikė specializuoto banko licenciją, kuri leidžia vykdyti veiklą visoje euro zonoje. „Revolut“ vadovas Nikolajus Storonskis viešai paneigė spekuliacijas apie įmonės ryšius su Rusija.
Lietuvos bankas yra išdavęs daugiau kaip 110 licencijų „fintech“ srityje veikiančioms finansų įstaigoms ir teigia, kad prieš suteikiant licencijas „Revolut“, įmonė buvo kruopščiai patikrinta, rašo BNS.
