Darbo vietų skaičius didžiausiame pasaulio ūkyje praėjusį mėnesį padidėjo 164 tūkst. – mažiau negu tikėjosi analitikai, kurie prognozavo, kad darbo vietų per mėnesį padaugės 190 tūkstančių.
Nedarbo lygis smuko iki 3,9 proc. ir buvo žemiausias nuo 2000 metų gruodžio mėnesio. O afroamerikiečių nedarbo lygis smuko iki 6,6 proc. ir buvo žemiausias šiuolaikinėje istorijoje.
Iki balandžio mėnesio nedarbo lygis JAV šešis mėnesius nekito ir Baltieji rūmai neabejotinai pasigirs jo smukimu, nes gerą JAV ekonomikos būklę laiko savo nuopelnu, sako ekspertai.
Tačiau naujų darbo vietų skaičius jau du mėnesius iš eilės nepateisina lūkesčių, o staigus nedarbo lygio sumažėjimas reiškia, kad bendra darbo jėga nedidėja. Dėl to, pasak ekspertų, darbdaviams gali būti sunkiau susirasti darbuotojų ir gali paspartėti vartotojų kainų kilimas.
Darbdaviai visoje šalyje praneša, jog darbuotojų pasiūla mažėja ir tai daugelį iš jų verčia didinti darbo užmokestį, kad būtų įmanoma privilioti kvalifikuotų kandidatų.
Tačiau balandžio mėnesio darbo rinkos ataskaita parodė, kad vidutinis valandinis darbo užmokestis per mėnesį, kaip ir prognozuota, ūgtelėjo tik 0,2 procento.
Investuotojai nekantriai laukė JAV darbo rinkos balandžio mėnesio duomenų, tikėdamiesi, kad jie valiutos ir kitoms rinkoms padės rasti kryptį, nes Federalinio rezervo sistemos (FRS) gegužės mėnesio posėdžio rezultatai rinkos dalyviams nepadėjo susidaryti aiškios nuomonės apie tolesnius centrinio banko planus.
Kaip prognozavo absoliuti dauguma ekonomistų ir rinkos dalyvių, JAV centrinis bankas trečiadienį pasibaigusiame dviejų dienų posėdyje nepakeitė bazinės palūkanų normos, kuri, kaip ir anksčiau, sudaro 1,5–1,75 procento.
FRS taip pat pažymėjo, kad metinė infliacija JAV vidutiniu laikotarpiu priartės prie tikslinio 2 proc. lygio.
Tačiau centrinis bankas neužsiminė apie tai, kad, spartėjant vartotojų kainų kilimui, bus sparčiau didinamos ir palūkanų normos.