„Riebiaisiais metais“ problemų kėlė itin spartus paklausos augimas, ir ekonomiką reikėjo stabdyti. Dabar nerimą kelia padėtis su pasiūla arba darbo jėgos prieinamumu. Tai reiškia, kad šį kartą nereikia stabdyti kreditavimo ir vartojimo, o imtis priemonių, kurios užtikrintų verslininkams galimybes gauti darbo jėgos. Jeigu nieko nedarysime, Latvija praras konkurencingumą, ir augimas stos“, – sakė jis.
Latvijos banko nuogąstavimus patvirtina ir kai kurie rodikliai. Apie konkurencingumo mažėjimą signalizuoja eksporto rinkos sumažėjimas, pažymėjo I. Rimševičius.
„Nedarbas Latvijoje sumažėjo žemiau natūralaus lygio. Dėl to auga spaudimas atlyginimams, auga įmonių išlaidos ir taip mažėja mūsų įmonių konkurencingumas“, – pridūrė centrinio banko vadovas.
I. Rimševičius mano, kad dabar yra pats laikas rasti atsakymą į klausimą, kaip spręsti darbo jėgos trūkumo problemą. „Mūsų siūlymas – esamo darbo jėgos rezervo mobilizavimas, perkvalifikavimas, mobilumo skatinimas, struktūrinės reformos su viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiaus optimizavimu, išvažiavusiųjų sugrąžinimas į Latviją. Taip pat būtina palengvinti išsilavinusių ir kvalifikuotų darbuotojų imigracijos galimybes bei pagerinti darbdavių ir vyriausybės bendradarbiavimą sprendžiant darbo jėgos stygiaus klausimą“, – sakė I.Rimševičius.
Remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Latvijoje buvo 84 100 bedarbių, arba 8,5 proc. visų ekonomiškai aktyvių žmonių.
