Augančiam nedarbui vis plačiau šiepiant grėsmingus dantis, penktadienį Vyriausybėje buvo organizuotas pirmasis Darbo forumas, skirtas nedarbo problemos sprendimų paieškai. Į jį buvo pakviesti Nacionalinio susitarimo partneriai. Forumo metu ieškota priemonių, kaip išsaugoti ir kurti naujas darbo vietas bei kaip efektyvinti darbo biržos veiklą.
Lietuvos darbo biržos naujausiais duomenimis, sausio 14 dieną oficialiai darbo ieškojo 280,5 tūkst. asmenų ir buvo 1138 laisvų darbo vietų. Per savaitę į šalies darbo biržas kreipėsi 8,8 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Tokio aukšto nedarbo lygio Lietuva nematė net vadinamosios Rusijos krizės metu, kai buvo pasiektas nedarbo rekordas – tuomet buvo užregistruota 237 tūkst. bedarbių.
Šiais metais ekonomistai prognozuoja ne mažesnį kaip 20 proc. nedarbą, įskaitant ir šalį paliekančius tūkstančius darbingo amžiaus žmonių.
Kol kas dėlioja kryptis
Premjeras Andrius Kubilius net ir minėtoje statistikoje įžvelgia pagerėjimo ženklų. Anot jo, nedarbas mažina augimo tempą. A.Kubilius pabrėžė, kad šįmet Vyriausybė nedarbo problemų sprendimą laikys prioritetine sritimi.
„Planuojame didžiausią dėmesį skirti nedarbo problemai spręsti ir išskiriame tris pagrindines sritis. Pirmiausia, darbo vietų kūrimas ir išsaugojimas per ekonomikos skatinimą, tęsiant tas priemones, kurias pernai pradėjome įgyvendinti – ekonomikai skatinti panaudojome apie 3,5 mlrd. litų. Taip sukūrėme ar išsaugojome daugiau nei 40 tūkst. darbo vietų. Šiais metais planuojame į ekonomiką “įlieti„ žymiai didesnius pinigus – 8 mlrd. litų Europos Sąjungos (ES) paramos“, – dėstė jis Ūkio ministerijos mėgstamus skaičius.
Premjeras pripažino, kad vien šios priemonės neužteks, tad remiantis kitų šalių patirtimi bus ieškoma ir kitų būdų, tokių kaip, pavyzdžiui, naujų darbo vietų subsidijavimas ir kitų. Antra sritimi, kuriai taip pat skirs daug dėmesio, A.Kubilius įvardijo verslo sąlygų gerinimą, įskaitant darbo santykių liberalizavimą.
Šiais metais ekonomistai prognozuoja ne mažesnį kaip 20 proc. nedarbą, įskaitant ir šalį paliekančius tūkstančius darbingo amžiaus žmonių.
Pernai itin priešinęsis bet kokiems darbdavių siūlymams liberalizuoti darbo santykius Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas dabar jau pasiryžęs svarstyti šiuos klausimus, tačiau su sąlyga, kad bus palengvintos streikų organizavimo procedūros.
„Mes manome, kad darbo santykių liberalizavimas nėra panacėja, kuri išgelbės visą Lietuvą, bet yra galimos diskusijos. Kol kas tai, ką mums pasiūlė, nėra priimtina, nes jau vasarą mes sudarėme galimybę liberalizuoti darbo santykius per kolektyvines darbo sutartis. Vienintelis dalykas, dėl kurio galima kalbėti apie darbo santykių keitimą, – visiškai atlaisvinti streikų procedūrą“, – pabrėžė profsąjungų lyderis.
„Trečia sritis, kita problemos dalis – parama tiems, kurie tapo bedarbiais. Klausimas, kaip dirba darbo biržos, mokamos nedarbo pašalpos, organizuojami apmokymai ir t. t. Čia matome didelių iššūkių, nes matyti, kad sistema veikia nepakankamai efektyviai“, – kalbėjo premjeras.
Privatizavimo idėja neatmetama
A.Kubilius neatmeta ir valstybinės darbo biržos privatizavimo idėjos. Esą privačios darbo biržos sėkmingai veikia Vakarų Europos šalyse, tad svarstytinas tokio modelio įgyvendinimo galimybės ir Lietuvoje.
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas aiškino, kad mąstoma apie privačius darbo tarpininkus, tačiau patikino, kad apie darbo biržos privatizavimą kalbos tikrai nėra.
„Šiuo metu darbo biržos veikla turėtų būti daug labiau nukreipta į užimtumo didinimą per viešųjų darbų projektus. Tam šiais metais numatomos gerokai didesnės galimybės ir lėšos. Turėtų būti kryptingiau teikiamos tarpininkavimo paslaugos tarp ieškančio darbo žmogaus ir potencialių darbdavių, o ne tik mokamos nedarbo išmokos“, – kalbėjo ministras.
D.Jankauskas neslėpė, kad darbo biržoje reikia ir struktūrinės reformos. Jo teigimu, šiandien yra 46 teritorinės darbo biržos, rengiami jų darbo organizavimo projektai, kurie per kelias savaites turėtų virsti konkrečiais sprendimais.
LŽ primena, kad pernai buvo skirta 200,5 mln. litų parama įgyvendinti įvairias nedarbo mažinimo priemones, tokias kaip įdarbinimas subsidijuojant, kvalifikacijos kėlimas, profesijos keitimas ir panašiai.
Nekonkurencingi amžiams
Komercinio banko „DnB Nord“ analitikas Rimantas Rudzkis pabrėžė, kad dabar aštriausia problema – didėjanti emigracija – gresia Lietuvos išlikimui. Jo teigimu, šalis yra tokioje gilioje ekonomikos duobėje būtent todėl, kad prieš kelerius metus iš Lietuvos masiškai emigravo darbingi žmonės.
„Mes praradome labai daug gabaus jaunimo, nėra kam perimti ir plėtoti inovacijas. Dabar mes stovime prie naujos didžiulės emigracijos bangos slenksčio. Gali atsitikti taip, kad liksime amžinai nekonkurencingi ir būsime ES periferija. O ar darbo birža veiks taip ar kitaip, šiai problemai ji turės mažai įtakos“, – samprotavo ekonomistas.
R.Rudzkis siūlo valstybės institucijoms daug intensyviau dirbti su užsienio kapitalo įmonėmis, dirbančiomis Lietuvoje ir nukreiptomis į eksportą, mėginti joms suteikti paskatų sistemą, kad perkeltų darbo vietas iš kitų šalių pas mus.
„Manyčiau, kad reikia skatinti tuos darbdavius, kurie suteikia darbo vietą žmogui pirmą kartą. Šiuo metu didžiausia problema tai, kad net ir baigusio universitetą, bet neturinčio darbo patirties jaunuolio niekas nenori priimti į darbą. Ir, žinoma, tam žmogui didžiausia paskata – važiuoti į kitas šalis ieškoti geresnio gyvenimo“, – dėstė jis.
Pasak R.Rudzkio, reikėtų liberalizuoti ir išėjimą į išankstinę pensiją, nes šiuo metu žmogui, kuris prarado darbą likus iki pensinio amžiaus keleriems metams, susirasti darbą beveik neįmanoma.
„Kad gautų išankstinę pensiją jis turi registruotis darbo biržoje ir įrodinėti, kad jis to darbo negauna ir panašiai. Tą žmogų žemina ir nepadeda. Nemanau, kad to reikia“, – kalbėjo analitikas.
R.Rudzkio nuomone, visos valstybinės institucijos į savo veiklą turėtų žiūrėti ne tik per šalies ūkio konkurencingumo skatinimo, bet ir per nedarbo mažinimo prizmę. Jis pabrėžė, kad esame gilioje krizėje ir atsigavimo požymių dar nematyti.
