Nedarbo socialinio draudimo išmokos didėja, nes jos bus skaičiuojamos pagal kitą formulę: pastovioji dalis priklausys nuo minimalios mėnesinės algos, o papildoma dalis priklausys nuo buvusio atlyginimo.
2018 m. maksimali nedarbo išmoka, kuri bus apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, bus 654,3 Eur.
Nuo liepos 1 d. nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė pailgės nuo 6 iki 9 mėnesių visiems bedarbiams nepriklausomai nuo turimo stažo. Šiuo metu iki 9 mėnesių mokama tik turintiems 35 metų darbo stažą.
Be to, nedarbo draudimo išmokai gauti pakaks vos 12 mėnesių darbo stažo per praėjusius 30 mėnesių (šiuo metu reikia 18-os mėnesių per 36 mėnesius).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja Nijolė Dilbienė aiškina, kad taip siekiama suvienodinti socialinio draudimo išmokų apmokestinimą. Nes, pavyzdžiui, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
Pažymima, kad daugumoje ES šalių, taip pat Latvijoje ir Estijoje, gyventojų pajamų mokestis mokamas ne tik nuo nedarbo, ligos, motinystės (tėvystės) pašalpų, bet taip pat ir senatvės pensijos.
„Apmokestinus nedarbo socialinio draudimo išmokas gyventojų pajamų mokesčiu, į valstybės biudžetą būtų surenkama papildomų lėšų, kuriomis būtų galima finansuoti aktyvias darbo rinkos politikos priemones, nes jos yra efektyvios ir ieškantiems darbo, ir darbdaviams“, – teigiama pranešime.
Vidutinė nedarbo išmoka, kuri, prognozuojama, 2018 m. sieks 221,7 Eur, nebus apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, nes bus mažesnė už minimalų šalies atlyginimą – bus pritaikomas neapmokestinamas pajamų dydis.
Ministerija pažymi, kad nedarbo draudimo išmokų apmokestinimo nuostata jau buvo įtvirtinta ir praeitais metais Seimo priimtame Socialinio modelio pakete, rašoma pranešime.
