Anksčiau darbo emigranto keliu Lietuvos gyventojai sukdavo dėl didesnių atlyginimų, dabar to kelio jie nemeta dėl svetur gaunamų didesnių socialinių ir nedarbo pašalpų. Pasitaiko atvejų, kad grįžusieji iš emigracijos dėl tam tikrų priežasčių netenka teisės gauti bedarbio pašalpą Lietuvoje.
Bedarbiai renkasi
„Šių metų pradžioje netekau darbo ir turėjau spręsti - likti Airijoje ar važiuoti į Lietuvą. Tačiau ten susirasti darbą šiuo metu, manau, nėra lengviau. Pažįstami, kurie galėtų padėti įsidarbinti, išsibarstė po pasaulį, kiti patys baiminasi dėl savo darbo vietos. Be to, kai pasidomėjau, kokie abiejose šalyse nedarbo išmokų dydžiai, nutariau dar kuriam laikui pasilikti užsienyje, - LŽ pasakojo viešbutyje Dubline metus dirbusi Ilona. – Užsiregistravau Airijos darbo netekusiųjų registre, atitinkančiame darbo biržą Lietuvoje. Pagal šios šalies įstatymus, metus kas mėnesį man priklauso kiek didesnė nei 800 eurų nedarbo išmoka, o Lietuvoje man būtų mokama apie 200 eurų per mėnesį ir tik tris mėnesius. Jeigu po metų darbo nerasčiau ir registrui pateikčiau patvirtinimą, kad bandymai įsidarbinti buvo nesėkmingi, išmokos mokėjimo galėčiau tikėtis dar ilgesniam laikotarpiui. Kita vertus, galima įsidarbinti nelegaliai. Jau dabar žinau dvi darbovietes, kuriose mane įdarbintų ir mokėtų „vokelyje“. Vienas mano pažįstamas netekęs darbo Dubline iškart susikrovė lagaminus, nes turėjo skolų ir negalėjo laukti, kol jam Airija pradės mokėti bedarbio išmokas, kurios čia pastaruoju metu dažnai vėluoja net kelias savaites.“
Dažnas emigrantas mąsto taip, kaip LŽ pašnekovė Ilona – vieni klaidingai supranta įstatymus, kiti jais nė nepasidomi, o tik iš pažįstamų žmonių kalbų sužino bei pasidaro išvadas, ko tikėtis iš darbo biržos.
Neseniai į mus kreipėsi moteris, kuri buvo netekusi darbo Anglijoje. Staiga grįžti ją privertė ir šeimą užklupusi nelaimė – į ligos patalą atgulė moters motina. Tačiau mes negalėjome niekuo tai moteriai pagelbėti, nes ji nebuvo užsiregistravusi kaip bedarbė Anglijoje, o darbo stažo Lietuvoje nepakako pretenduoti į mūsų valstybės mokamą nedarbo išmoką. Pasakojo Marijampolės darbo biržos Karjeros planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Rita Mockuvienė.
Tuo metu specialistai aiškina, kad Ilonos atveju, jai, namo grįžusiai emigrantei – eksportavus nedarbo išmoką – Lietuvoje būtų mokama tokio pat dydžio išmoka, kokią ji gauna Airijoje - šalyje, kurioje ji neteko darbo. Taigi, dėl išmokos dydžio yra priešingai, nei mano LŽ pašnekovė. Bet šiuo atveju pasilikti kitoje valstybėje jai apsimokėjo dėl ilgesnio pašalpos mokėjimo laikotarpio.
Lietuvos darbo biržos LŽ pateiktais duomenimis, asmuo, netekęs darbo Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje, gali registruotis tos valstybės, kurioje tapo bedarbiu, kompetentingoje įstaigoje. Jeigu ši įstaiga paskiria bedarbiui nedarbo draudimo išmoką, po 4 savaičių jis turi teisę vykti darbo ieškotis į kitą ES valstybę narę ir kartu su savimi „išsivežti“ nedarbo draudimo išmoką, kurią jis gali gauti iki 3 mėnesių.
2008 metais į Lietuvą grįžusių su pažymėjimais, patvirtinančiais, kad kitoje valstybėje priklauso nedarbo išmoka, buvo 52 bedarbiai. 2009 metų pirmąjį ketvirtį 28 bedarbiai eksportavo nedarbo draudimo išmoką į Lietuvą.
Pašalpos – ne visiems
Ne visi Lietuvos piliečiai, netekę darbo užsienyje ir grįžę į Lietuvą, gali tikėtis iškart gauti nedarbo išmokas.
„Į Lietuvos darbo biržą kreiptis ir gauti išmokas Lietuvos piliečiai gali tuomet, kai jų darbo stažas yra pakankamas, ir kai jie pateikia dokumentus, kad yra registravęsi darbo biržą atitinkančioje institucijoje toje valstybėje, kurioje dirbo ir neteko darbo vietos. Tačiau pasitaiko, kad dėl nežinojimo arba dėl to, kad neturi pinigų ilgiau užsibūti brangesnėje, aukšto pragyvenimo šalyje, žmonės ten neužsiregistruoja kaip bedarbiai, kiti tiesiog numoja ranka į formalumus, tad atėję į darbo biržą jie nepateikia reikalingų dokumentų“, – LŽ pasakojo Eugenijus Valeika, Vilniaus darbo biržos direktoriaus pavaduotojas.
Lietuvos darbo birža šiais metais išsiuntė jau 102 užklausimus dėl piliečių, netekusių darbo svečioje šalyje, nesiregistravusių tenykštėse darbo biržas atitinkančiose institucijose ir grįžus į Lietuvą pretenduojančių į nedarbo išmokas.
Darbo birža negalėjo pateikti LŽ duomenų, kiek šiuo metu yra asmenų, dirbusių užsienyje, kuriems yra paskirta nedarbo draudimo išmoka.
Marijampolės darbo biržos darbuotojos LŽ patikino, kad į šią teritorinę darbo biržą dažnai kreipiasi tie užsienyje netekę darbo asmenys, kurių nedarbo išmokos yra eksportuojamos. Tai reiškia, kad jiems Lietuvoje tris mėnesius būtų mokama tokio pat dydžio nedarbo išmoka, kaip toje šalyje, kurioje jis neteko darbo. Tačiau tam reikia užsiregistruoti darbo biržą atitinkančioje intitucijoje toje šalyje. Darbo netekęs žmogus gali pretenduoti ir į „lietuvišką“ nedarbo išmoką tuo atveju, jeigu jis turi pakankamą darbo stažą Lietuvoje.
„Neseniai į mus kreipėsi moteris, kuri buvo netekusi darbo Anglijoje. Staiga grįžti ją privertė ir šeimą užklupusi nelaimė – į ligos patalą atgulė moters motina. Tačiau mes negalėjome niekuo tai moteriai pagelbėti, nes ji nebuvo užsiregistravusi kaip bedarbė Anglijoje, o darbo stažo Lietuvoje nepakako pretenduoti į mūsų valstybės mokamą nedarbo išmoką. Mes jai siūlėme grįžti į Angliją susitvarkyti dokumentų, tačiau ji sakė negalinti palikti mamos be priežiūros“, – apie tai, kaip buvusi emigrantė neteko pašalpos LŽ pasakojo Marijampolės darbo biržos Karjeros planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Rita Mockuvienė.
Portale Lietuviams.com skelbiami Viešosios politikos ir vadybos instituto Lietuvos gyventojų emigracijos tyrimo rezultatai. Tyrimas parodė, kad bent trečdalis emigrantų ketina grįžti į Lietuvą, tiesa, dauguma – ne anksčiau kaip 2011 metais. Kita vertus, beveik 40 proc. jau grįžusiųjų norėtų ir vėl išvykti.
