Nedidelė valstybės parama skatina dideles investicijas

58 proc. Lietuvos žmonių norėtų dirbti savo įmonėse ir nebūti samdomais darbuotojais – nustatė naujausi „Eurobarometro“ tyrimai. Šie rodikliai yra didesni už Europos Sąjungos (ES) valstybių vidurkį. Tad verslumo skatinimas yra pastarųjų keleto metų bene labiausiai naudojama sąvoka kalbant apie Lietuvos ekonomikos gerinimą.
Eurai
Eurai / „Shuterstock“ nuotr.

Verslumas ir verslo plėtra yra skatinami įvairiomis priemonėmis ir viena tokių priemonių – dalinis paskolų palūkanų kompensavimas. Nors įmonių mokamos paskolų palūkanos nesudaro reikšmingos dalies lyginant su paskolos dydžiu, dalinis paskolų palūkanų kompensavimas paskatina įmones priimti sprendimą plėsti verslą – iš vienos pusės, įmonėms sumažėja kreditavimosi kaštai, iš kitos pusės bankai lengviau išduota paskolą įmonei, nes žino, kad dalį paskolos gražinimo naštos prisiims valstybė. Kompensuotos palūkanos leidžia ne tik sutaupytas lėšas panaudoti įmonių veikloje apyvartiniais tikslais, bet dėl sutaupytų lėšų didėja įmonių galimybės imtis naujų investicinių projektų.

Nuo 2009 metų iš viso priimti 4 736 sprendimai dalinai kompensuoti besiskolinančių įmonių palūkanas. Pastebėta, kad regionuose įsikūrusių įmonių pateiktų paraiškų dalis yra didesnė negu Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miesto įmonių ir sudaro daugiau nei 54 proc. nuo bendro kompensavimų skaičiaus. Tai rodo, kad regionuose verslininkai aktyviai kuria naujas įmones ir vykdo plėtrą esamose.

„Tai yra labai svarbūs skaičiai mūsų šaliai. Verslo skatinimas regionuose mums yra itin svarbus mažinant socialinio ir ekonominio išsivystymo netolygumus. Teigiamas ir kryptingas valstybės bei verslininkų požiūris į investicijas verslui duos naudą visoms tiesiogiai ir netiesiogiai susijusioms šalims – verslas plėsis, kurs naujas darbo vietas, tad prisidės ir prie nedarbo mažinimo, ir daugiau mokesčių sumokės į biudžetą,“ – teigia Ūkio ministerijos, ES paramos koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė.

2014 m. buvo priimtas svarbus sprendimas – padidinti verslo subjektų kredito įstaigoms už paskolas ar lizingo sandorius sumokėtų palūkanų kompensuojamą dalį. Verslui, veikiančiam regionuose kompensacijos procentas padidintas nuo 50 proc. iki 95 proc., o Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse veikiantiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams – iki 70 proc. Tai paskatino gerokai daugiau įmonių plėsti savo veiklą – jei 2013 m. buvo priimti 685 sprendimai kompensuoti palūkanas, tai 2014 m. buvo priimti 866 sprendimai. 2014 m. buvo kompensuota virš 2 mln. eurų palūkanų, o tai paskatino įmones investuoti apie 65 mln. eurų, t. y kompensuotos 1 tūkst. eurų palūkanos paskatina apie 30 tūkst. eurų investicijų į verslo plėtrą. Beje, beveik 70 proc. paskolų, kurioms kompensuojamos palūkanos, yra investicinės paskolos.

Nuo 2009 metų Vilniaus ir Kauno miestuose veikiančioms įmonėms priimta daugiausiai sprendimų (atitinkamai 1057 ir 918 vnt.) dalinai kompensuoti paskolų palūkanas, tačiau toliau rikiuojasi kur kas mažesni miestai ir rajonai. Pavyzdžiui, Panevėžio ir Šiaulių miestai pagal maksimalią palūkanų kompensavimo sumą ir kompensavimų skaičių lenkia Klaipėdos miestą. Alytus taip pat pranoksta uostamiestį pagal kompensavimų skaičių, tačiau palūkanų kompensavimo suma Alytuje gerokai mažesnė.

Žvelgiant į situaciją rajonuose, daugiausiai teigiamų sprendimų dalinai kompensuoti paskolų palūkanas priimta Kauno rajone (183 vnt.) ir tai yra du kartus daugiau negu Vilniaus rajone (92 vnt.), kuris rikiuojasi po Šilutės rajono, kuriame kompensavimų skaičius siekia 111 vnt.

 „Spinter tyrimai“ atliktas gyventojų nuomonių tyrimas nustatė, kad 10 proc. Lietuvos gyventojų per artimiausius 2 metus planuoja pradėti nuosavą verslą. Įvairių organizacijų atliktos analizės parodė, kad didžiausią įtaką ekonomikos plėtrai Lietuvoje turi menkas verslo prieinamumas prie kredito išteklių. Todėl verslui sudaromos palankios sąlygos naudotis kreditais – tiek investicinėmis, tiek apyvartinėmis paskolomis.

Šiuo metu pagal priemonę „Dalinis palūkanų kompensavimas“ regionuose kompensuojama net 95 proc. sumokėtų palūkanų už INVEGA garantuotas paskolas, lizingo (išperkamosios nuomos) sandorius, skirtus verslo pradžios ar plėtros projektams įgyvendinti ir INVEGOS negarantuotų investicinių paskolų atvejais. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse ši dalis siekia 70 procentų. Verslumo skatinimo fondo finansavimo galimybėmis pasinaudojusiems pradedantiesiems verslininkams kompensuojama 95 proc. sumokėtų palūkanų.

Iš viso priemonei „Dalinis palūkanų kompensavimas“ (tiek garantuotų, tiek negarantuotų paskolų palūkanoms kompensuoti) buvo skirta 16,22 mln. eurų ES struktūrinės paramos lėšų. Atsižvelgiant į priemonės „Dalinis palūkanų kompensavimas“ populiarumą ir duodamą naudą smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, Ūkio ministerija šios priemonės tolimesniam įgyvendinimui papildomai yra skyrusi 1,65 mln. eurų grįžusių finansų inžinerijos priemonių lėšų. Tad įmonės ir toliau gali kreiptis dėl dalinio palūkanų kompensavimo pagal šią priemonę.

Palūkanų kompensavimo sąlygos (šaltinis Invega.lt)

*Jei projekto vykdytojas iki 2014 m. rugpjūčio 6 d. buvo turėjęs galiojantį (-ius) sandorį (-ius) su Rusijos Federacijoje įsteigtomis įmonėmis dėl pardavimo produktų ir (ar) žaliavų, kurie pagal Rusijos Federacijos priimtus teisės aktus patenka į draudžiamų įvežti į Rusijos Federaciją produktų ir ža
*Jei projekto vykdytojas iki 2014 m. rugpjūčio 6 d. buvo turėjęs galiojantį (-ius) sandorį (-ius) su Rusijos Federacijoje įsteigtomis įmonėmis dėl pardavimo produktų ir (ar) žaliavų, kurie pagal Rusijos Federacijos priimtus teisės aktus patenka į draudžiamų įvežti į Rusijos Federaciją produktų ir ža
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų