Nors finansavimo galimybių verslui pastaruoju metu padaugėjo, pagal kredito prieinamumo smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms rodiklius Lietuva atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių. Pasak ekspertų, ribota prieiga prie finansavimo yra vienas dažniausių smulkaus ir vidutinio verslo iššūkių.
Viena iš pagrindinių klaidų, kurią, pasak finansų ekspertės Jakaterinos Govinos, daro smulkūs ir vidutiniai verslai, yra disciplinos stoka vykdant finansinius įsipareigojimus. Jie pamiršta, kad bet kuri įmonė nuo pat veiklos pradžios palieka „pėdsaką“ ir kuria savo kredito istoriją.
„Pradelsti įsipareigojimai valstybės institucijoms, tiekėjams, darbuotojams gali ateityje pakišti koją planuojant verslo plėtrą ir ieškant išorės finansavimo, – teigia J.Govina. – Tad įmonių savininkams svarbu jau nuo pat pradžių įsidiegti efektyvų finansų valdymo procesą, kuris sumažintų riziką nesuvaldyti pinigų srautų.“
Nedisciplinuotas finansinių įsipareigojimų vykdymas, pasak J.Govinos, gali ne tik pakenkti galimybėms gauti paskolą ateityje, bet ir nulemti tai, kad - dėl aukštesnės rizikos už paskolą gali tekti mokėti brangiau nei konkurentams.
Kodėl žlunga smulkūs ir vidutiniai verslai?
Anot mažoms bei vidutinio dydžio įmonėms paskolas teikiančios internetinės finansavimo platformos „CapitalBox“ Lietuvos regiono vadovo Luko Akucevičiaus, smulkūs ir vidutiniai verslai gali žlugti dėl įvairių priežasčių: per didelio skolos lygio ir nepakankamo likvidumo, nepakankamo konkurencingumo, netinkamo verslo modelio, netinkamai įvertintų rizikos veiksnių, prastos krizių valdymo strategijos, nepakankamo pinigų srauto ar netinkamo finansų valdymas.
„Smulkaus ir vidutinio verslo savininkai neretai į savo verslą žvelgia per daug pozityviai ir būna nepasiruošę plano B, – atkreipia dėmesį L.Akucevičius. – Kai viskas einasi sėkmingai, dažniausiai verslo atstovai nėra linkę turėti pagalvės nesėkmės atveju. Taip pat dažnai pasitaiko situacijų, kai jauni verslai per anksti pradeda investuoti į prabangų turtą – automobilius, NT ir kita.“
Anot L.Akucevičiaus, verslams derėtų turėti planą B ir pasiruošti finansinę pagalvę, leidžiančią laikinų sunkumų atveju išlaikyti verslą arba, reikalui esant, pakeisti veiklos strategiją. „Išvengti verslo žlugimo gali padėti ir apyvartinių lėšų paskola ar kredito linija, galinti subalansuoti pinigų srautus. Dažnai gelbsti ir patikimo finansų partnerio turėjimas – daugumai pokyčių reikalingas papildomas finansavimas, todėl įmonės turėtų nebijoti kreiptis pagalbos“, – sako L.Akucevičius.
Būdų skolintis daug, bet atsiliekame nuo ES šalių
Be išorinių veiksnių, tokių kaip didėjanti konkurencija, nepastovumas rinkose, ekonominiai svyravimai ar mokestiniai pokyčiai, smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje susiduria su tokiais iššūkiais kaip tinkamas pinigų srautų subalansavimas ir ribota prieiga prie finansavimo.
Pasak J.Govinos, šiandien smulkiam verslui atsiveria daugybė kelių skolintis. Prie to prisidėjo pagausėjęs finansavimo būdų spektras, naujų finansavimo modelių atsiradimas ir skaitmenizacijos plėtra, kuri pagerino prieigą prie įmonių finansinių duomenų, ištobulino duomenų apdorojimą ir analizę, leidžiančią tiksliau įvertinti verslo rizikas bei galimybes grąžinti skolą.
„Kita vertus, 13 proc. Lietuvos įmonių kaip aktualiausią problemą nurodo finansavimo šaltinių prieinamumą, o tokią problemą nurodžiusių įmonių dalis buvo trečia didžiausia ES. Potencialas finansavimo srityje dar nėra pilnai išnaudotas, o su geresne prieiga prie skolinimosi mūsų įmonės galėtų padaryti dar daugiau“, – pabrėžia J.Govina.
Kodėl baiminamasi skolintis?
Anot L.Akucevičiaus, potencialas finansavimo srityje gali būti neišnaudojamas dėl įvairių veiksnių – nežinojimo, kur kreiptis, ribotų užtikrinimo priemonių galimybių ar sudėtingo finansavimo proceso. „Taip pat neretai pasikliaujama tik tradiciniais bankais, kurie dažniausiai mažai dėmesio skiria smulkiajam verslui. Koją pakišti gali ir per ilgai trunkantis sprendimų priėmimo procesas – versle sprendimus dažnai reikia priimti čia ir dabar“, – priduria L.Akucevičius.
Anot jo, dėl finansavimo nesikreipiama ir baiminantis išgirsti neigiamą atsakymą. „Smulkiam ir vidutiniam verslui vis dar reikia priminti, kad finansuotojus derėtų vertinti kaip finansinius partnerius. Reikia suprasti, kad kai kuriais atvejais neigiamas atsakymas yra problemos sprendimas, kartais veikiantis kaip saugiklis, padedantis išvengti per didelio įsiskolinimo, per didelės įmokų naštos ir užkirsti kelią galimam įmonės nemokumui“, – pastebi L.Akucevičius.
Daugiausia sunkumų patiriantys sektoriai
Su finansiniais sunkumais dažniau susiduria ekonomikos svyravimams jautrios verslo nišos, tokios kaip statybų, paslaugų, HORECA, transporto sektoriai. „Dažnai dėl jų didesnės rizikos tradiciniai bankai neteikia finansavimo arba teikia jį klientui nepatogiomis sąlygomis“, – pastebi L.Akucevičius ir priduria, kad verslininkai vis dažniau kreipiasi į alternatyvius finansuotojus, galinčius pasiūlyti greitus ir lanksčius sprendimus.
„Kiekviena įmonė yra savita ir individuali, todėl negalima jos neigiamai vertinti vien dėl to, kad dirba viename ar kitame sektoriuje, – teigia jis. – Toks požiūris leidžia užtikrinti tinkamą finansavimo įrankių parinkimą bei finansavimo poreikių patenkinimą. Siekdami sėkmingos plėtros ir augimo, teikiame finansinę pagalbą įvairių sektorių atstovams.“
