Tai nėra išsamus tyrimas ar analizė, tačiau pateikti pavieniai faktiniai duomenys priverčia susimąstyti, kodėl tokia situacija gali susidaryti.
Kokia profesija šiuo metu „karščiausia“ Lietuvoje?
Tai ne informacinės technologijos, kaip galėtų pasirodyti.
Daugiausia darbdaviams reikia sunkvežimių vairuotojų, taip pat ir kitų vairuotojų: taksi, furgonų ir kt.
Per metus Lietuvoje registruojama apie 500 naujų vilkikų.
Rusijos sankcijos pasitarnavo tam, kad vežėjai savo dėmesį perorientuotų į Vakarus, o čia auganti paklausa augina ir darbų apimtis.
Kuris verslo sektorius dažniausiai papuola į bankroto spąstus?
Tai viešbučiai ir restoranai. 12,9 proc. tokių įmonių Lietuvoje per metus pradeda bankroto procedūras. Antroje vietoje rikiuojasi žemės ūkis – 9,8 proc., statyba – 8,6 proc., prekyba – 8,5 proc., taip pat apdirbamoji gamyba – 7,4 proc.
Kokios srities prekyba estus lenkiame tris kartus, o latvius net šešis kartus?
Automobilių. Lietuvoje gyventojams tenkantis užregistruotų automobilių skaičius tūkstančiui gyventojų per metus siekia apie 45, Estijoje – apie 16, o Latvijoje – 7.
Ko Lietuvos darbuotojai bijo labiausiai?
Tamsos. Bent jau toks įspūdis gali susidaryti palyginus, kiek Lietuvoje darbuotojų dirba naktimis – mažiausiai visoje Europos Sąjungoje. Lietuvoje 92 proc. darbuotojų niekuomet netenka dirbti naktimis ir tai yra geriausias rodiklis regione.
Kuris verslo sektorius užsitraukęs didžiausią bankų nemalonę?
Statyba – čia nuo 2012 metų trečio ketvirčio išduotų paskolų apimtis smuko labiausiai.
Kalbama, kad „Kaunas susitvarkė“. Tačiau kur Vilniaus pasiekimai atrodo itin įspūdingai?
Vilniaus skolų lygis nuo aukštumų sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Dabar Vilniaus skolos siekia apie 80 proc. metinių pajamų, kai anksčiau, 2013 m., šis rodiklis siekė ir 140 proc.
Palyginimui, Lietuvos savivaldybių skolų vidurkis siekia 40 proc. jų per metus gaunamų pajamų.
Kokį naują būstą renkasi lietuviai – butą ar namą?
Pastaruoju metu apie 60 proc. naujų sandorių sudaroma perkant individualiuosius namus, o butams tenka likusioji dalis.
Kuris lietuviškas verslo sektorius yra efektyviausias ir našiausias Europoje?
Bankinis. Lietuviški bankai sugeba gauti daugiausia pajamų ir proporcingai patirti mažiausiai sąnaudų visoje Europoje, išskyrus Estiją, kur bankai yra dar šiek tiek efektyvesni.
Kuo jauni lietuviai domisi mažiausiai Europoje?
Politika – kone 60 proc. jaunų iki 30 metų žmonių Lietuvoje nesidomi politika. Palyginimui, tarp Danijos jaunimo tokių yra tik apie 7 proc.
Iš Lietuvos ne tik emigruojama – kas į Lietuvą plūsta gyventi?
Danieliai. Jų populiacijos prieaugis per metus siekia apie 30 proc. Nedaug nuo jų atsilieka ir bebrai.
Kur dar, be Vakarų, emigruoja lietuviai?
Įdomus faktas ir tai, kad Lietuvių emigracija vyksta ne tik į užsienį. Pavyzdžiui, nuo 2011 m. Kauno miesto savivaldybė neteko 24 tūkst. gyventojų, tačiau maždaug 5 tūkst. naujų gyventojų nusėdo Kauno rajone. Taip pat ir Klaipėdoje – mieste gyventojų mažėjo apie 11 tūkst., rajone jų prieaugis siekė 4 tūkst.
Žinoma, pastebima visuotinė tendencija, kad gyventojai keliasi į sostinę – čia gyventojų prieaugis nuo 2011-ųjų siekia daugiau nei 12 tūkst.
Ar tikrai lietuviai didžiausi girtuokliai Europoje?
„Eurostato“ 2014 m. duomenimis, kasdien alkoholį vartojančių gyventojų dalis Lietuvoje yra pati mažiausia visoje Europoje ir nesiekia nė 1 proc., o Portugalijoje ar Ispanijoje kasdien vyno sriūbteli 15–25 proc. gyventojų.
Kita vertus, niekada alkoholio nevartojančių gyventojų dalis Lietuvoje taip pat prie mažiausių – nesiekia 10 proc. Tiesa, ši statistika nekalba apie suvartojamo alkoholio kiekį – o šie duomenys verčia sunerimti.
Kokia Lietuvos gyventojų dalis iki šiol neturi banko sąskaitos?
Iki šiol 20 proc. Lietuvos suaugusių gyventojų neturi banko sąskaitos, rodo Lietuvos banko duomenys. Tai vienas prasčiausių rodiklių ES. Apskritai šalyje grynieji pinigai vis dar išlieka pačia populiariausia mokėjimo priemone.