COVID-19 pandemijos protrūkis 2020 metų pavasarį privertė verslininkus ieškoti sprendimų, padedančių paslaugas ir prekes parduoti elektroniniu būdu. Elektroninė komercija Baltijos šalyse sparčiai augo – į internetinę prekybą žengė ne tik prekybininkai, bet ir paslaugas teikiančios įmonės.
Tačiau atlikta apklausa rodo, jog smulkaus ir vidutinio verslo savininkai ir vadovai pakankamai skeptiškai nusiteikę elektroninės komercijos atžvilgiu – net 62 proc. tyrimo respondentų Estijoje, 60 proc. Lietuvoje ir 51 proc. Latvijoje nediegė elektroninės komercijos sprendimų pandemijos metu.
Maža to, tik palyginti nedidelė dalis respondentų planuoja elektroninę prekybą ateityje. Optimistiškiausiai e.komercijos atžvilgiu nusiteikę Estijos atstovai – 27 proc. respondentų planuotų plėsti verslą internetinės prekybos srityje, palyginti su 22 proc. Latvijoje ir 20 proc. Lietuvoje.
„Tenka pripažinti, kad apklausos rezultatai buvo netikėti, nes tiek pirmoji, tiek antroji pandemijos banga išsiskyrė dideliu elektroninės prekybos suaktyvėjimu. Kita vertus, verslo skaitmenizavimo įspūdį gerokai sustiprina stambus verslas, kuris turėjo ir turi kur kas daugiau galimybių persiorientuoti ir tas galimybes komunikuoti, nei mažesnieji rinkos dalyviai.
Tai signalas tiek valstybei, galinčiai ištiesti pagalbos ranką smulkiam ir vidutiniam verslui, norinčiam neatsilikti skaitmenizavimosi lenktynėse, tiek bankams, kurių turima kompetencija, sprendimai ir finansavimo galimybės gali pagelbėti verslininkams įveikti šio laikotarpio iššūkius“, – sakė „Luminor“ Verslo klientų skyriaus vadovas Vytis Žegužauskas.
Veiklą į elektroninę prekybą perorientavo 19 proc. Latvijoje, 11 proc. Lietuvoje ir 9 proc. Estijoje apklaustų įmonių atstovų. Iki pandemijos e. komercijos sprendimus jau buvo pritaikę 21 proc. Latvijos verslininkų, palyginti su 18 proc. Lietuvoje ir 17 proc. Estijoje.
Remiantis tyrimu, dauguma SVĮ nenaudoja e.komercijos sprendimų, nes mano, kad jų paslaugos ir prekės nėra tinkamos parduoti internetu. Verta paminėti, jog net 12 proc. Latvijos ir Estijos verslininkų teigia, jog jų veikla yra pakankamai pelninga ir neprekiaujant internetu. Šiuo atžvilgiu išsiskiria Lietuva – tik 3 proc. respondentų nurodė, jog jų pelningumas pakankamas be e.komercijos sprendimų.
Pagrindiniai teigiami verslo skaitmeninimo aspektai, pasak SVĮ vadovų, yra efektyvesnis vidinių įmonės procesų valdymas, padidėjęs įmonės atpažįstamumas skaitmeninėje erdvėje. Lietuvos verslininkai taip pat išskiria padidėjusį paslaugų ir prekių užsakymų, pritrauktų naujų klientų kiekį.
Tyrime taip pat atkreiptas dėmesys ir į galimas Jungtinės Karalystės išėjimo iš Europos Sąjungos pasekmes smulkiam ir vidutiniam verslui. Net 65 proc. Estijos, 56 proc. Latvijos ir 39 proc. Lietuvos verslininkų teigia, jog „Brexit“ neturės jokios įtakos jų verslui – įmonės Jungtinėje Karalystėje veiklos neplėtoja. Neutraliai „Brexit“ įvertino 46 proc. Lietuvos, 33 proc. Latvijos ir 26 proc. Estijos įmonių vadovų, neigiamai – 12 proc. Lietuvos, 9 proc. Latvijos, 8 proc. Estijos SVĮ atstovų.
Pasak apklaustųjų, 2021 metais didžiausi iššūkiai SVĮ bus susiję su COVID-19 pandemijos poveikiu, sumažėjusia įmonių apyvarta ir klientų skaičiumi. Taip pat baiminamasi ir finansavimo, žmogiškųjų išteklių trūkumo.
Visgi, prognozuojant, kiek laiko prireiks visiškai atsitiesti po pandemijos sukeltų padarinių, verslininkų nuomonės išsiskiria. 31 proc. Estijos, 29 proc. Latvijos ir 28 proc. Lietuvos įmonių atstovų tiki, kad tam prireiks nuo 1 iki 3 mėnesių, panaši dalis – 30 proc. Latvijoje, 30 proc. Lietuvoje, 25 proc. Estijoje mano, kad į iki pandeminius rezultatus grįš per 6-12 mėnesių.
