„Žinoma, tai mums kažkiek palengvina situaciją, nes mes patenkame į šį sąrašą. Tačiau iš tiesų Lietuvoje surasti žmogų už minimalią algą jau yra neįmanoma“, – 15min dėstė bendrovės „Vitaresta“ vadovė Rasa Petrovė. Beveik tūkstantį darbuotojų turinti valymo bendrovė priversta mokėti minimalią arba vos didesnę algą – kitu atveju esą negautų užsakymų. „Vitarestos“ darbuotojai patenka į sąrašą darbų, kuriems pakanka mokėti tik minimalią algą.
Sąrašas – nuo 2012 metų
Naujajame Darbo kodekse įrašyta, kad minimalią algą nuo liepos 1 dienos galės gauti tik nekvalifikuoti darbuotojai, nors dabartinė valdžia nėra paskelbusi nekvalifikuotų darbų sąrašo.
Tačiau toks sąrašas Lietuvoje iš tiesų galioja jau nuo 2012 metų. Ūkio ministerija yra išaiškinusi, kas yra nekvalifikuoti darbai ir kokias užduotis paprastai jie vykdo.
Tai galima rasti Lietuvos profesijų klasifikatoriuje, kurį skelbia Ūkio ministerija. Jame teigiama, kad „nekvalifikuoti darbininkai atlieka nesudėtingus ir įprastus darbus, kuriems atlikti paprastai reikia rankinių įrankių ir fizinės jėgos“.
Daugiausia – pagalbiniai darbuotojai
Taip pat išskiriamos užduotys, kurios yra būdingos nekvalifikuotiems darbininkams. Daugiausiai tai yra pagalbiniai darbai:
Valymas, atsargų papildymas ir butų, namų, virtuvių, viešbučių, įstaigų ir kitų pastatų priežiūra;
automobilių ir langų plovimas;
pagalba virtuvėje ir paprastų maisto ruošos darbų atlikimas;
pranešimų ar prekių pristatymas;
bagažo nešimas ir bagažo ar krovinių tvarkymas;
prekių pardavimo automatų atsargų papildymas, skaitiklių rodmenų tikrinimas ir registravimas arba pinigų surinkimas iš automatų;
šiukšlių rinkimas ir rūšiavimas;
gatvių ir panašių vietų šlavimas;
nesudėtingų žemės ūkio, žuvininkystės, medžioklės ar spąstų spendimo užduočių atlikimas;
paprastų užduočių, susijusių su gavyba, statyba ir gamyba, įskaitant produktų rūšiavimą, atlikimas;
produktų pakavimas ir išpakavimas rankomis ir lentynų pildymas;
įvairių paslaugų teikimas gatvėse;
keleivių ar prekių vežimas stumiamomis ar pedalinėmis transporto priemonėmis;
gyvulių traukiamų transporto priemonių ar mechanizmų vadeliojimas ar valdymas.
Šios pagrindinės grupės profesijos skirstomos į tokius pagrindinius pogrupius:
1. Valytojai ir pagalbininkai
2. Nekvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbininkai
3. Nekvalifikuoti gavybos, statybos, pramonės ir transporto darbininkai
4. Maisto ruošimo padėjėjai
5. Gatvės pardavėjai, gatvėje teikiamų paslaugų teikėjai
6. Buitinių atliekų surinkėjai ir kiti nekvalifikuoti darbininkai
Siūlo visai atsisakyti minimalios algos ribų
Valymo paslaugas teikiančios bendrovės vadovė R.Petrovė pasisako už tai, kad minimalios algos riba apskritai turėtų būti panaikinta. Kodėl?
„Esame įsprausti į rėmus. O jei tokios ribos nebūtų – didėtų ne tik algos, bet ir paslaugų kaina. Dabar mes esame priversti mokėti minimalią algą, nes kitu atveju prarastume užsakymus – niekas nenori būti pirmas rinkoje didinti kainas“, – aiškino beveik tūkstančiui valymo paslaugas teikiančių darbuotojų vadovaujanti moteris.
Pasak jos, situacija darbo rinkoje yra tragiška, ir surasti žmonių už minimalią algą jau tampa neįmanoma užduotis.
Naująjį Darbo kodeksą ginanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad reikalavimas minimalią algą mokėti tik nekvalifikuotiems darbuotojams verčia darbdavius pasitempti.
„Naujasis reguliavimas numato net kelis naujus įpareigojimus darbdaviams, kuriuos taikant turėtų didėti darbo užmokestis. Visų pirma siekiame labai aiškiai apibrėžti, kad minimali mėnesinė alga būtų mokama tik už nekvalifikuotą darbą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Vienas naujojo Darbo kodekso kūrėjų, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis sako, kad Lietuvos įmonėse yra „išplautos“ ribos tarp profesijų, darbų, pareigybių. „Viena vertus, darbdaviams yra patogu neklasifikuoti pareigybių, kad nebūtų parodoma objektyvių skirtumų tarp algų ir žmonių bei darbų, kita vertus, darbai sudėtingėja, darosi kompleksiniai“, – teigė T.Davulis.
Tiesa, net ir jam sunku įsivaizduoti, kaip pagal naująjį Kodeksą kiekvienas dirbantysis turės pataikyti į tam tikrą pareigybę, nes tokiu aprašus turės sudaryti darbdaviai. „Bet tai bus pirmieji žingsniai stumiantis link skaidresnės sistemos, tai bus naujos naujos pareigos darbdaviams. Pareigybių aprašymas turės būti nustatytas“, – sako Teisės fakulteto dekanas.
