„Nesu simuliantas, mėgstu savo darbą. Tačiau net ne tai yra svarbiausia. Pagal mano oficialų patvirtintą grafiką net 3 iš 6 mano darbo dienų pagal Lietuvos kalendorines dienas yra priskirtos prie nedarbo dienų, dėl to „Sodra“ tų dienų nekompensuos“, – taip laišką pradėjo programinės įrangos techninės pagalbos darbuotojas.
Aleksandras per praėjusias šventes susirgo – jam išrašytas nedarbingumo lapelis nuo 2017 12 28 iki 2018 01 02.
„Pagal Lietuvos įstatymus dvi darbo dienas apmoka darbdavys, likusias apmoka „Sodra“. „Sodros“ sistemoje buvo užpildytas prašymas, kad apmokėtų jai priklausančias dienas. Ir, nuoširdžiai pasakysiu, tikėjausi, kad bus apmokėtos visos dienos, nes pagal oficialų darbo grafiką turėjau dirbti visas nedarbingumo laikotarpio dienas“, – pasakojo Aleksandras.
Tačiau sausio 10 dieną jį pasiekė sprendimas, kad „Sodra“ atsisako mokėti už 2017 12 30 ir 31 bei 2018 01 01 dienas.
„Užklausęs specialisto „Sodros“ informacinėje sistemoje, gavau atsakymą, jog „Sodra“ neapmoka savaitgalių ir šventinių dienų. Užklausęs daugiau informacijos, ką tokiu atveju daryti žmonėms, kurie oficialiai dirba pagal slenkantį darbo grafiką, pokalbis buvo baigtas, nesulaukus atsakymo ir atsakymo neturiu iki šiol“, – pasakojo Aleksandras.
Tai reiškia, kad slenkančiu grafiku dirbantys žmonės, kuriems kartais tenka dirbti savaitgaliais ir per šventes, ligos atveju nukenčia, mat „Sodra“ šių dienų nelaiko darbo dienomis, taigi ligos pašalpos žmogus negauna.
„Iš visos šios istorijos galime išmokti tiek – jeigu tu dirbi slenkančiu grafiku, valstybei nerūpi, kad tu gali susirgti. Ir net nesitikėk gauti kompensacijos, nes Lietuvos įstatymais nepamokėti savaitgalių ir šventinių dienų yra teisingas teisingas sprendimas. Dešimtys tūkstančių darbo vietų Lietuvoje yra slenkančio grafiko pobūdžio ir daugumai reikia tenka dirbti ir savaitgaliais, ir darbo dienomis, ir šventinėmis dienomis. Deja, niekas neapsaugotas nuo artėjančios ligos. Man tai protu nesuvokiama: kas galėjo sugalvoti, kad toks įstatymas ir tokia nedarbingumo apmokėjimo tvarka iš tikrųjų bus sąžininga visų piliečių atžvilgiu?“ – klausė Aleksandras.
Pagal įstatymus iš tiesų tiems, kurie turi dirbti, bet suserga švenčių dienomis ar savaitgaliais, ligos išmoka nepriklauso.
„Pagal LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, „Sodra“ ligos išmoką taiko už darbo dienas, taikant 5 d.d. savaitę. Už savaitgalius ir šventines dienas nėra mokama“, – Aleksandrui rašė „Sodros“ darbuotoja Agnietė.
Pasiseka, jeigu suserga laiku
„Sodros“ Komunikacijos vadovo Sauliaus Jarmalio teigimu, jeigu pirmos ligos dienos sutampa su savaitgaliu arba šventine diena, tai ligonis išmoką gaus. Mat už pirmąsias dvi ligos dienas sumokėti turi darbdavys, o ne „Sodra“.
„Žmonės, dirbantys slenkančiu darbo grafiku, iš tiesų gali gauti ir gauna išmokas net ir tuo atveju, jei serga savaitgaliais. Pavyzdžiui, jeigu žmogus suserga šeštadienį ir sekmadienį, kai jam pagal darbo grafiką reikia dirbti, pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas apmoka darbdavys, net jeigu tai nedarbo dienos pagal kalendorių“, – aiškino S.Jarmalis.
Toliau jis dėstė, kad „Sodra“ ligos išmoką moka už darbo dienas pagal kalendorių, taikant 5 dienų darbo savaitę nepriklausomai nuo to, koks asmens darbo grafikas.
„Tai reiškia, kad jeigu žmogus serga tomis dienomis, kai pagal darbo grafiką nedirba, jis vis tiek už tas dienas, jeigu jos yra kalendorinės darbo dienos, gauna išmoką“, – rašė S.Jarmalis.
Tačiau, jeigu sergama, tarkime, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, darbuotojas ligos išmoką gaus tik už ketvirtadienį ir penktadienį – jas apmokės darbdavys, o „Sodra“ už kitas dvi ligos dienas, kurios yra savaitgalis, nemokės.
„Tokia tvarka numatyta teisės aktuose ir taikoma nuo 2000 metų, nes darbdaviai neteikia informacijos apie samdomų darbuotojų darbo grafikus“, – aiškino S.Jarmalis.
