„Gerb. Kliente, Jūsų kortelės SEB mylimiausia Mastercard duomenys galėjo būti neteisėtai nuskaityti. Norėdami apsaugoti jūsų lėšas, išjungėme galimybę atsiskaityti internetu“, – rašoma žinutėje.
Jį žinutė nustebino, mat ta kortele Dovydas apskritai nesinaudoja ir internetu ja pirkęs nėra.
„Aš kortelę stalčiuje laikau ir nenaudoju. Tai negalėjo būti niekaip nutekinti iš mano pusės“, – sakė jis, tikindamas, kad tokią pačią žinutę gavo ir jo kolegė.
Tiesa, vėliau Dovydas prisiminė, kad kortelę jis yra surišęs su mobiliąja „Revolut“ aplikacija, taigi kortelė, nors ir guli stalčiuje, bet yra naudojama.
SEB bankas, kaip visada, konkrečią situaciją komentuoti atsisakė, tačiau patikino, kad kartais kortelės panaudojimą apriboja ir prevenciškai.
„Kilus įtarimams, nedelsdami imamės veiksmų kliento lėšoms apsaugoti blokuodami jo mokėjimo kortelę (arba tik apribodami galimybę kortele atlikti atsiskaitymus internetu) ir informuodami klientą apie tai. Šie veiksmai gali būti atliekami prevenciškai, klientui nepatyrus nuostolių – taip užkertamas kelias jo kortele neteisėtai pasinaudoti ateityje“, – 15min sakė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė, SEB banko atstovė žiniasklaidai.
Pasak jos, tokiais atvejais naujos kortelės yra pagaminamos nemokamai. O, jekgu žmogus yra patyręs nuostolių dėl mokėjimų kortele, kurių klientas pats neatliko, bankas juos kompensuoja.
Susigundę mažomis kainomis anksčiau negirdėtose interneto parduotuvėse, pirkėjai rizikuoja nusipirkti menkaverčius padirbinius, negauti prekės ir prarasti pinigus arba sukčiams atskleisti mokėjimo kortelės duomenis ir prarasti kortelės sąskaitoje turimas lėšas, – aiškino I. Dauguvietytė-Daskevičienė.
„Visgi atvejai, kai trečiosios šalys pasisavina kliento mokėjimo kortelių duomenis, nėra dažni. Dažniausiai tai yra susiję su anksčiau pačių klientų nesaugiose interneto svetainėse atliktais atsiskaitymais arba sukčių neteisėtai pasisavintais mokėjimo kortelių duomenimis iš tam tikrų paslaugų tiekėjų, kurie nepasirūpina pakankama klientų duomenų apsauga“, – aiškino banko atstovė.
Tikimybė, kad duomenys gali būti pavogti, yra nemaža, naudojantis nepatikimomis internetinėmis parduotuvėmis, kurių padaugėja šventiniais laikotarpiais.
„Tokių parduotuvių tikslas tėra surinkti kortelių duomenis ir vėliau neteisėtai jais pasinaudoti. Susigundę mažomis kainomis anksčiau negirdėtose interneto parduotuvėse, pirkėjai rizikuoja nusipirkti menkaverčius padirbinius, negauti prekės ir prarasti pinigus arba sukčiams atskleisti mokėjimo kortelės duomenis ir prarasti kortelės sąskaitoje turimas lėšas“, – aiškino I. Dauguvietytė-Daskevičienė.
