Kokios priežastys gali lemti, jog vienoje ar kitoje vietovėje interneto ryšys
dingsta ir kaip numatoma jį gerinti ateityje, kalbamės su Ryšių reguliavimo tarnybos atstove.
Besinaudojančių 4G technologijomis išaugo 3 kartus
„Plačiajuosčio interneto prieigos abonentų skaičius 2015 m. siekė beveik 1,2 mln. Dalis šių vartotojų – 43,6 proc. – itin didelės spartos ir geros kokybės interneto prieigą gauna šviesolaidinėmis ryšio linijomis (laidiniu ryšiu). Tokiu aukštu rodikliu galime didžiuotis, Lietuva užima 1 vietą Europoje ir 9-ą vietą pasaulyje“, – teigė Ryšių reguliavimo tarnybos Strategijos departamento direktorė Ieva Žilionienė.
Pašnekovės teigimu, šių metų birželio pabaigos duomenys rodo, jog LTE (4G) technologijos (judrusis ryšys), kuris užtikrina didesnę duomenų perdavimo spartą, jau apima daugiau kaip 90 proc. Lietuvos teritorijos. 2016 m. I ketvirtį šiuo ryšiu besinaudojančių gyventojų skaičius pasiekė 682,2 tūkst. abonentų – tai tris kartus daugiau nei prieš metus.
Tokių rezultatų operatoriai pasiekė efektyviai naudodami turimus radijo dažnius – 800 MHz radijo dažnių juosta daugiausia naudojama kaimo vietovėse ir užmiestyje, o 1800 MHz ir 2600 MHz radijo dažnių juostos – tankiau apgyvendintose vietovėse ir miestuose.
Jei daug keliaujate arba išsiruošėte savaitgaliui į atokesnę vietą prie ežero ir jums aktualu, koks yra interneto ryšys konkrečioje vietovėje, I. Žilionienė patarė patyrinėti Ryšių reguliavimo tarnybos svetainėje skelbiamus žemėlapius (http://epaslaugos.rrt.lt/apreptis/). Čia, keisdami žemėlapio sluoksnius, galite patikrinti, kurio ryšių operatoriaus signalas stipriausias teritorijoje, kuri jums aktualiausia.
Už internetą mokame kelis kartus pigiau, nei kiti europiečiai
Šiuo metu silpniausias interneto ryšys fiksuojamas Švenčionių, Šalčininkų ir Varėnos rajonų teritorijose. „Melsvos dėmės“, bylojančios apie silpną ryšį dengia teritoriją į pietus nuo Vilniaus (žemiau Baltosios Vokės), į Rytus nuo Biržų, trikampį tarp Kauno, Kaišiadorių ir Jonavos, teritoriją tarp Šakių ir Kauno, teritoriją į šiaurę nuo Šiaulių, taip pat į rytus nuo Utenos.
„Interneto plėtra Lietuvoje ir rinkos žaidėjų tarpusavio konkurencija užtikrina teigiamus prieigos prie interneto teikimo aspektus tiek padengimo, tiek spartos, tiek kainos prasme. Tačiau kai kuriose Lietuvos teritorijos vietovėse dėl geografinės padėties (pvz. miškingose vietose, nuo didesnių gyvenviečių ženkliai nutolusiose vietovėse) interneto ryšio vis dar nėra, arba jo kokybė gali netenkinti. Trūkumai dėl interneto prieigos ar spartos, teikiamos judriuoju ryšiu, gali pasireikšti ir dėl techninių aspektų – tinklo apkrovos, silpno ryšio signalo kokybės nutolus nuo judriojo ryšio antenos, mobiliojo ryšio telefono/įrenginio priėmimo antenos ir pan.“, – sakė I. Žilionienė.
Vertinant paslaugų prieinamumą galime pasidžiaugti Lietuvoje egzistuojančiomis kainomis – jos, pasak Ryšių reguliavimo tarnybos atstovės, yra žemiausios visoje Europos Sąjungoje. Tokią išvadą galima padaryti iš Europos Komisijos viešai skelbiamų duomenų.
„Minimali 30–100 Mb/s spartos interneto prieigos paslaugų kaina Lietuvoje 2015 m. siekė 6,7 Eur per mėnesį, o tai yra 19,2 Eur mažiau nei ES šalių narių vidurkis, kuris buvo lygus 25,9 Eur per mėnesį“, – sakė Ryšių reguliavimo tarnybos Strategijos departamento direktorė.
Pašnekovė svarsto, jog žemas kainas vartotojams kuria konkurencija tarp interneto tiekėjų.
Strateginis tikslas – nuo 2020 m. spartusis plačiajuostis ryšys visiems Lietuvos gyventojams
Bendras Europos Sąjungos sparčiojo interneto plėtros tikslas – kad iki 2020-ųjų visiems ES gyventojams būtų pasiekiamas 30 Mbps ir didesnės spartos ryšys. Atsižvelgdama į tai Susisiekimo ministerija patvirtino naujos kartos interneto prieigos plėtros 2014–2020 m. planą, kuriame yra numatytos valstybės institucijų priemonės šiam tikslui pasiekti, o būtiniausiems darbams atlikti numatomos ES investicijos. Pavyzdžiui, planuojama plėtoti naujos kartos interneto prieigos infrastruktūrą, statant bokštus ir tiesiant šviesolaidines kabelines linijas baltosiose šalies teritorijose. Šiai priemonei įgyvendinti numatoma skirti apie 46 mln. eurų ES fondų lėšų.
Beje, valstybė nemenkai prisidėjo plėtodama šviesolaidines kabelių linijas Lietuvos baltosiose teritorijose (projektai RAIN), kitaip tariant, vietovėse, kur verslui plėsti interneto ryšio infrastruktūros tiesiog neapsimokėjo. Įgyvendinant RAIN-1 ir RAIN-2 projektus, 2005–2015 m. nutiesta apie 9100 kilometrų šviesolaidinių kabelių linijų, prie plačiajuosčio ryšio tinklo prijungti 982 miesteliai ir kaimai, apie milijonui Lietuvos kaimiškųjų vietovių gyventojų yra sudaryta galimybė naudotis plačiajuosčio ryšio tinklu teikiamomis paslaugomis. Šie projektai, kurių bendra vertė 82 mln. Eur, buvo finansuojami ES fondų lėšomis. Europos Komisijos 2015 m. paskelbtame Europos plačiajuosčio interneto konkurse projektas RAIN-2 įvertintas „Socialinio ir ekonominio poveikio bei prieinamumo“ nominacija.
Ar dar turime ką tobulinti ir kur plėstis? Ar belieka atsiversti nešiojamąjį kompiuterį vasarojant kur nors prie ežero ir mėgautis puikiu interneto ryšiu?
I.Žilionienės teigimu, valstybės strateginis tikslas yra užtikrinti kokybišką interneto prieigą visiems šalies gyventojams, todėl tiek ryšio kokybė, tiek padengiamumas bus didinami ir toliau.
„Operatoriai daug dėmesio skiria ryšio kokybės gerinimui – tai tampa vienu svarbiausių konkurencinių pranašumų. O ten, kur verslui investuoti nėra patrauklu, valstybė numato toliau prisidėti prie infrastruktūros plėtros, taip paskatinti operatorius teikti paslaugas ir šiuo metu sparčiuoju interneto ryšiu dar nepadengtose vietovėse.
2016 m. pradžioje įvykusio aukciono dėl teisių suteikimo naudoti radijo dažnius laimėtojai – trys Lietuvos judriojo ryšio operatoriai – įsipareigojo užtikrinti, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. spartusis belaidis plačiajuostis ryšys (30 Mbps ir daugiau) aprėptų teritoriją, kurioje gyventų ne mažiau kaip 85 proc. Lietuvos Respublikos gyventojų“, – ateities įsipareigojimus apibūdino Ryšių reguliavimo tarnybos Strategijos departamento direktorė.
Spartaus ir kokybiško interneto prieiga bet kurioje šalies vietoje suteikia galimybę gauti aktualiausias naujienas, bendrauti su draugais ir artimaisiais, prireikus užsisakyti reikiamas elektronines paslaugas bet kurią dieną ir bet kuriuo metu. Ir visa tai – nepriklausomai nuo buvimo vietos ir laiko.
