Leidimai skirti 2021-2025 metų laikotarpiui, jų patvirtinta pora dešimčių mažiau negu 2013-2020 metais, kai ATL gavo beveik 90 įmonių, pranešė Aplinkos ministerija.
Nemokamų leidimų išmesti vieną CO2 ekvivalento toną paskirstymas įmonėms bus pradėtas, kai aplinkos ministras pasirašys įsakymą. Leidimus dalinsis tos įmonės, kurios turi daug energijos suvartojančių ir didelius ŠESD kiekius išmetančių įrenginių, pavyzdžiui, elektrines, katilines, degimo krosnis, perdirbimo įrenginius.
Daugiausia, virš milijono ATL gaus trys įmonės: Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ – 9,2 mln. (2013-2020 metais gavo 15,7 mln.), „Orlen Lietuva“ – 6,1 mln. (10,8 mln.) ir „Akmenės cementas“ – 3,7 mln. (4,9 mln.).
Kėdainių fosforo trąšų gamintojai „Lifosai“ teks beveik 756,5 tūkst., Vilniaus šilumos tinklams – 355,6 tūkst., PET granulių gamintojai „Neo group“ – 225,1 tūkst., JAV kapitalo Vilniaus akmens vatos produkcijos gamintojai „Paroc“ – beveik 199,5 tūkst. ir Panevėžio kviečių krakmolo ir glitimo gamybos įmonei „Roquette Amilina“ – beveik 179,5 tūkst. ATL. Kitos bendrovės gaus mažiau ATL.
Iš viso šalies įmonėms numatyta beveik 42,6 mln. ATL kvota – po 8,5 mln. ATL kasmet.
Nemokami ATL skirstomi ketvirtą kartą. Pirmieji leidimai buvo dalinami 2005-2008 metams, vėliau – 2008-2012 metams ir 2013-2020-iesiems.
ATL sistemos pagrindinis tikslas – kovoti su klimato atšilimu ir tarša. Nuo 2030 metų nemokamai skiriamų ATL turėtų nebelikti. Dėl palaipsniui mažėjančio nemokamų ATL kiekio įmonės turi investuoti į technologijas, mažinančias į atmosferą išmetamą ŠESD kiekį.
