„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Nenupirktas „volkswagenas“ iš Švedijos atvežė žinią: sutikrinti gavėjo ir sąskaitos numerio finansų įstaigos neprivalo

Netipiškos sukčiavimo schemos Švedijoje aukomis tapusios vienos Lietuvos įmonės atstovai nustebę, kad jų banko pervedimo duomenų sutapimo niekas nepatikrino. Lietuvos bankas patvirtino, kad tokios tvarkos iš tiesų nėra – finansų įstaigos neprivalo tikrinti, ar sutampa perlaidos gavėjo vardas su jo sąskaita.
Pinigų perlaida
Pinigų perlaida / 123RF.com nuotr.

Į redakciją kreipėsi verslininkas Kęstutis Vaitkevičius. Jo atstovaujama įmonė „KG Flaminia“ pirko automobilį „VW ID4“ iš Švedijos įmonės „Autobolaget Sverige AB“. Šios specializacija – automobilių prekyba.

„Susisiekėme su įmone, gavome sąskaitą, kurią apmokėjome. Įmonę patikrinome pagal kelis prieinamus šaltinius internete, praeitų metų apyvartos buvo po kelis mln. eurų. Parduodami automobiliai buvo skelbimuose šalia didžiulio pastato su tūrine reklama, taigi įmonė atrodė švari“, – pasakojo Kęstutis.

123RF.com nuotr./„Volkswagen“
123RF.com nuotr./„Volkswagen“

Tačiau atlikus mokėjimą ir užsakius transportavimą, autovežis keliskart nesėkmingai bandė paimti nupirktą automobilį. Bendraujant su partneriais Europoje „išlindo“ faktas, jog automobilį su tuo pačiu VIN numeriu ta pati įmonė pardavė ir kitai įmonei Nyderlanduose, pasakojo pašnekovas.

„Supratome jog pakliuvome į sukčių pinkles, kreipėmės į švedų policiją. Policijos atstovas taip pat, kaip ir mes patikrino įmonę – kaip ir nieko įtartino. Imtis veiksmų negalėjo kadangi dar neinicijuotas joks tyrimas“, – sakė jis.

Tačiau vėliau paaiškėjo, jog lietuviai nebuvo vieninteliai apgauti klientai, – „Autobolaget Sverige AB“ nuo sausio yra paskelbtas bankrotas, o įmonės savininkas Mathias Martinssonas „jau daug mėnesių yra suimtas“, rašyta dar vasarį įmonės gautame Švedijos pareigūnų rašte.

Švedijoje šiuo metu vyksta „didelės apimties“ tyrimas prieš bendrovę dėl kelių sunkių sukčiavimo atvejų 2020–2022 m. laikotarpiu.

Domintis toliau, paaiškėjo savotiška sukčiavimo schema. „KG Flaminia“, tiek, tikėtina, kitos nukentėjusios įmonės, pavedimų gavėju nurodydavo minėtą „Autobolaget Sverige AB“, o pinigus siųsdavo į nurodytą sąskaitą. Tik ši, pasirodo, buvo ne įmonės kaip juridinio asmens „Marginalen“ banke, o įmonės vadovo asmeninė sąskaitą „Nordea“ banke. Galiausiai ši sąskaita buvo tiesiog ištuštinta.

Pinigų iki šiol neatgavusios įmonės atstovas K.Vaitkevičius kelė klausimą, kodėl banko pavedimo metu nebuvo sutikrinta, ar gavėjo pavadinimas sutampa su sąskaitos numeriu.

„Nesažiningų pardavėjų visuomet buvo ir bus, klausimas kokių veiksmų imasi bankas kad apsaugotų pirkėjus nuo tokių tarpautinių aferistų, mano galva bankas privalėtų atlikti tokio pobūdžio (gavėjo ir sąsk nr. atitikmens) patikrą siekiant užkardyti tokias nusikalstamas veikas. Mano akimis, tai meta labai didelį šešėlį Švedijos „Nordea“ bankui. Tikiu, jog bankai turi kažkokius standartus pagal kuriuos turėtų būti tikrinami mokėjimai“, – kalbėjo jis.

K.Vaitkevičius tikino, kad dėl galiojančio asmens duomenų apsaugos įstatymo įmonė neturėjo „jokios galimybės“ patikrinti tokių duomenų, ar lėšų gavėjas atitinka sąskaitos numerį. „Šiais duomenimis, ko gero, disponuoja bankas gavėjo šalyje“, – teigė vyras.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Nordea
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Nordea

„KG Flaminia“ kreipėsi ir į „Swedbank“, kurio klientu yra jo įmonė.

„Mes, kaip banko klientai, uždavėme ir klausimą, kodėl pavedimas, kuriame, kaip paaiškėjo vėliau, buvo nurodyta įmonė, kaip pinigų gavėjas, o pinigai buvo užskaityti fizinio asmens vardu, buvo atliktas“, – pasakojo K.Vaitkevičius.

Lietuvos bankas: tiekėjai tokios informacijos tikrinti neturi

„Swedbank“ mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas teigė, kad klientui pateikus mokėjimo nurodymą pervesti lėšas gavėjui į sąskaitą kitoje mokėjimo įstaigoje, bankas neturi galimybės įvertinti, ar mokėjimo nurodyme pateiktas gavėjo sąskaitos numeris sutampa su gavėjo pavadinimu (vardu/pavarde).

„To atlikti negalime atlikti dėl objektyvių priežasčių – neturime informacijos apie gavėją ir jo turimas sąskaitas kitose mokėjimo įstaigose. Dėl šios priežasties klientams visada akcentuojame, kad jie patikrintų įvestą gavėjo vardą ar įmonės pavadinimą ir sąskaitos numerį. Jei klientas įrašo neteisingą, bet taisyklingai parašytą sąskaitos numerį, pinigai gali būti pervesti į kito asmens banko sąskaitą“, – 15min sakė jis.

Nors bankas turi procedūras, ką turėtų daryti sukčių auka tapęs asmuo ar įmonė, tikimybė, kad lėšos bus grąžintos tikimybė yra labai maža, nes dažnu atveju jos iš karto būna išimtos iš gavėjo sąskaitos.

„Swedbank“ nuotr./Gytis Vercinskas
„Swedbank“ nuotr./Gytis Vercinskas

„Banko klientai, nutikus tokiai situacijai taip pat turėtų kreiptis ir į teisėsaugą“, – nurodė G.Vercinskas.

Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros departamento direktorius Tomo Karpavičius 15min patvirtino, kad pagal dabartinį reguliavimą, mokėtojo ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjai neturi tikrinti, ar nurodytas gavėjo pavadinimas atitinka nurodytos sąskaitos savininko pavadinimą.

„Mokėjimo paslaugų direktyvoje ir Mokėjimų įstatyme, kurie reglamentuoja mokėjimo nurodymų vykdymo sąlygas, nustatyta, kad mokėjimo nurodymas, įvykdytas pagal mokėtojo nurodytą unikalų identifikatorių (IBAN) laikomas tinkamai įvykdytu tuo unikaliu identifikatoriumi nurodyto gavėjo ir (arba) jo mokėjimo sąskaitos atžvilgiu“, – paaiškino T.Karpavičius.

Jeigu mokėtojo pateiktas IBAN yra klaidingas, mokėjimo paslaugų teikėjas neatsako už mokėjimo operacijos neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Tokiu atveju mokėjimo paslaugų teikėjas privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad atsektų mokėjimo operaciją, ir privalo siekti atgauti mokėjimo operacijos lėšas.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Lietuvos banko atvirų durų diena
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Lietuvos banko atvirų durų diena

„Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas privalo bendradarbiauti, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui perduoti visą informaciją, reikalingą mokėjimo operacijai atsekti ir lėšoms atgauti. Kai atgauti lėšų neįmanoma, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, mokėtojui pateikus prašymą, turi pateikti jam visą turimą informaciją, kuri yra aktuali mokėtojui, kad jis galėtų imtis teisinių priemonių, įskaitant kreipimąsi į teismą, lėšoms atgauti“, – nurodė Lietuvos banko atstovas.

Jis taip pat teigė, kad Europos Komisija, matydama daugėjančius sukčiavimų, kai mokėtojas suklaidinamas ir perveda lėšas sukčiams, atvejus, inicijavo atitinkamus teisės aktų pakeitimus.

Pasiūlyme dėl momentinių pavedimų reglamentavimo numatyta pareiga, kad mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjai iki mokėjimo nurodymo patvirtinimo pateikia mokėtojui informaciją, ar jo nurodytas gavėjo pavadinimas atitinka tikrojo nurodytos IBAN sąskaitos savininko pavadinimą.

„Kai šis reikalavimas įsigalios ir bus įgyvendintas, tai padės užkardyti tokias situacijas, kai pinigai pervedami ne tam gavėjui, kuriam tikimasi pervesti lėšas“, – sakė T.Karpavičius

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų