Neoficialus bendrovės vadovas nuteistas dėl didelės vertės turto pasisavinimo ir kitų nusikaltimų

Utenoje registruotai bendrovei neoficaliai vadovavęs vilnietis N.G. pripažintas kaltu dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo. Vilniaus apygardos teismo paskelbtu nuosprendžiu už šias nusikalstamas veikas jam skirta laisvės atėmimo bausmė ir bauda, rašoma prokuratūros pranešime spaudai.
Eurai
Eurai / 123RF.com nuotr.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aidas Amparavičius.

Tyrimo metu surinktais duomenimis, N.G. 2020 metais neoficialiai vadovavo Utenoje registruotai bendrovei, vykdė veiklą jos vardu bei disponavo jai priklausančiais pinigais, nors oficialiai jokie šio asmens darbo santykiai su įmone nebuvo įforminti. Šiuo metu minėtai bendrovei paskelbtas bankrotas, yra paskirtas nemokumo administratorius.

Būdamas faktiniu bendrovės vadovu, kaltinamasis galėjo klastoti dokumentus, nefiksuoti dalies ūkinių operacijų bei į apskaitą įtraukti realiai nevykusias ūkines operacijas. N.G. imitavo įmonės akcijų pardavimą asmeniui, kuris apie šį sandorį nieko nežinojo. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, vienintelio akcininko sprendimai, naujo direktoriaus paskyrimas ir kiti dokumentai buvo suklastoti, o buhalterinės apskaitos dokumentai paslėpti nuo tyrimą vykdžiusių pareigūnų.

Nustatyta, kad valdydamas įmonės banko sąskaitas ir turėdamas elektroninio mokėjimo instrumentus, N.G. galėjo pasisavinti apie 32 tūkst. eurų, gautų iš valstybės įsteigtos finansų įstaigos – uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad siekiant nemokėti mokesčių nebuvo teikiamos įmonės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijos.

Vilniaus apygardos teismo gegužės 3 dieną paskelbtu nuosprendžiu N.G. skirta 238 MGL (11 tūkst. 900 eurų) dydžio bauda ir subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 metų laikotarpiui. Teismas taip pat įpareigojo nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimą atlyginti nusikaltimu padarytą dalį turtinės žalos – 32 tūkstančius eurų nemokumo administratoriui. Teismas nusprendė Panevėžio apskrities VMI civilinį ieškinį dėl turtinės žalos padarymo tenkinti iš dalies ir iš N.G. priteisti beveik 8 tūkst. Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Šiuo metu N.G. atžvilgiu atliekami dar trys ikiteisminiai tyrimai dėl galimai įvykdytų finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų