Pirmas mokesčių reformos variantas visuomenei buvo pristatytas kovo 21 d., o pakoreguotas – gegužės 8 d.
Taigi nuo korekcijos pristatymo iki reformos aptarimo Ministrų kabinete praėjo pusantro mėnesio. Kaip anksčiau įvardijo finansų ministrė Gintarė Skaistė, reformai ieškota plačios paramos.
Diskusijos užtruko ir su mažaisiais koalicijos partneriais – ypač kritikos negailėjo Laisvės partijos atstovai.
Pastarosios deleguota ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šįryt pareiškė, jog mokesčių kėlimas dabartinėje aplinkoje keltų nesaugumo jausmą.
Beje, mokesčių reformą į antrą planą nustūmusi buvo ir Vyriausybės krizė, kuri kilo dėl vadinamojo savivaldybių tarybų narių „čekiukų“ skandalo.
Visgi trečiadienį mokesčių reforma pagaliau pasiekė Ministrų kabinetą.
G.Skaistė: mokesčių sistema taptų teisingesnė
Pristatydama dabartinę situaciją finansų ministrė Gintarė Skaistė akcentavo, kad Lietuva jau dešimtmetį gauna besikartojančias pastabas iš Europos Komisijos.
„Jos kiekvienais metais susijusios su pajamų nelygybės mažinimu, mokesčių perskirstymu bei [raginimu] didinti bendrą perskirstymo lygį. Lietuvoje perskirstymo lygis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, “, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė G.Skaistė.
Taip pat šalyje, pasak jos, turto mokesčių dalis yra 27 kartus mažesnė nei ES vidurkis.
„Bendras mokesčių reformos paketas nukreiptas į investicijų skatinimą tiek dideliam, tiek mažesniam verslui, taip pat pajamų nelygybės mažinimą, lygių konkurencinių ir sąlygų dirbantiesiems sudarymą. Mokesčių sistema taptų teisingesnė ir būtų skatinamas savivaldybių finansinis savarankiškumas“, – nurodė ministrė.
Kalbėdama apie teisingiau paskirstomą mokestinę naštą, ji pastebėjo, jog yra kelios dedamosios.
„Atsisakome tam tikrų sektorinių išimčių, kurios buvo draudimo įmonėse. Taip pat siūlome automobilių išlaidų atskaitymą susieti su tarša. Kalbant apie gyventojus, yra išskirtos kelios grupės. Vienas pagrindinių sprendinių yra neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas“, – nurodė G.Skaistė.
Jei minimali alga kitais metais augs 10 proc. iki 924 eurų prieš mokesčius, NPD atitinkamai augs 20 proc. iki 751 euro.
Kalbėdama apie individualią veiklą ji dar kartą pakartojo, kad 85 proc. savarankiškai dirbančių situacija iš esmės nesikeičia.
„Iki 15 tūkst. eurų apmokestinamų pajamų uždirbančių žmonių situacija nesikeičia, tačiau asmenys įgauna teisę į nedarbo draudimo išmoką, jei prarastų pajams ir negalėtų vykdyti individualios veiklos“, – teigė ministrė.
Siūloma individualią veiklą apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, jį didinant palaipsniui: 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi tiek tiems gyventojams, kurie per mėnesį uždirbs bent 3 tūkst. eurų.
Tuo metu verslo liudijimus siūloma palikti tik patiems smulkiausiems, tai, anot ministrės, atitinka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas.
Taip pat siūloma įvesti specialius aukštų pajamų mokesčių tarifus vietoje dabar esančių skirtingų progresinių.
Svarbus sprendimas – investicinės sąskaitos įvedimas.
„Žmonės bus skatinami investuoti į finansinius instrumentus ir lūkestis yra, kad finansiniai instrumentai konkuruotų grąža, o ne teikiamomis lengvatomis, todėl siūlome atsisakyti lengvatų gyventojų pajamų mokesčių lengvatų investiciniam gyvybės draudimui ir trečiai pensijų pakopai. Vietoje to siūlome investicinę sąskaitą, kuri būtų ambicingiausia regione“, – nurodė ji.
Atsirado keli pokyčiai
Dėl nekilnojamojo turto mokesčio nuo ankstesnio pertvarkos varianto atsirado keli pokyčiai – neapmokestinama riba pirmajam būstui padidinta nuo 1 iki 1,5 nekilnojamojo turto verčių medianos. Tai reiškia, kad dviem trečdaliams pirmojo būsto savininkų nereikėtų mokėti mokesčių.
Taip pat atnaujintos aukštų pajamų apmokestinimo ribos: 7 proc. papildomu tarifu būtų apmokestinamos 180 VDU viršijančios pajamos, o ne 120 VDU, kaip planuota anksčiau.
Pokyčių yra ir dėl pelno mokesčio. Siūloma mažesnį tarifą taikyti įmonėms, kurių pajamos neviršys 0,5 mln. eurų. Dabar ši kartelė yra 300 tūkst. eurų.
Ekonomikos viceministrė: nerimą kelia keli momentai
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė sakė, kad pakete kai kurie ministerijos siūlyti aspektai atliepti, bet nerimas išlieka.
„Džiaugiamės, kad pakete atliepiami keli pasiūlymai – sulyginti NPD su MMA, palankiau apmokestinti pelną. Nerimą mums tebekelia keli momentai: pakėlus kartelę, sumuojant visų rūšių pajamas bus taikomas specialus apmokestinimas aukštoms pajamoms, kas mažins mūsų konkurencingumą regione, ypač kas susiję su dividendais“, – teigė I.Valeškaitė.
Kultūros ministras Simonas Kairys sakė, kad svarbu, kad teišlieka pelno mokesčio lengvata kinui. Jis džiaugėsi, jog paveldo objektai bus atleidžiami nuo NT mokesčio.
Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi sakė, jog paketas svarbus siekiant teisingesnės mokestinės sistemos, bet išsakė ir kritikos.
„Tenka pripažinti, jog siūlomais pakeitimais nesprendžiamos dvi esminės problemos: pagal Lietuvos išsivystymo lygį turime per mažas valdžios sektoriaus pajamas ir problema sprendžiama nepakankamai. Matėme anksčiau, kad valdžios sektoriaus pajamos didėtų tik dviem dešimtosiomis procento nuo bendrojo vidaus produkto, o su dabartiniais pakeitimais ir tiek nepasiektume“, – teigė A.Kuniyoshi.
Taip pat, jos teigimu, nematoma didesnės apmokestinimo režimo įvairovės.
Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė sakė, kad tikslas yra sistemą padaryti teisingesnę, o ne surinkti daugiau pajamų.
„Svarbu pačią sistemą padaryti teisingesne, nors kažkam gali atrodyti, kad tai neteisinga, nes jų individuali situacija keičiasi ne palankesne linkme. (...) Pareiga prisidėti šiuo metu gerokai skiriasi. Toliau kadangi yra eilė investicinių lengvatų, kurias matome reikalą siūlyti pratęsti, siekiama ne fiskalinio efekto, o viduje atlikti pertvarkymus, kurie leistų kalbėti apie mokesčių sistemą kaip apie teisingesnę“, – teigė I.Šimonytė.
G.Skaistė sako, kad reformą kritikavo lobistai
Vėliau spaudos konferecijoje paklausta, kaip vertina verslo atstovų išsakytą kritiką dėl mokesčių reformos, G.Skaistė sakė, jog viešojoje erdvėje dažnai girdimi ekspertai, kurie tėra lobistai.
„Viešajame diskurse dažnai matau žmones, vadinamus ekspertais, kurie, mano nuomone, yra ne kas kita kaip lobistai. Jie kalba dėl savo asmeninių interesų ir man lobistai mokesčių darbotvarkės nediktuos. Manau, kad tie, pasiūlymai, kurie buvo konstruktyvūs, prisidedantys prie Vyriausybės tikslų skatinti ekonomikos augimą, investicijas, prisidėti prie pajamų nelygybės mažinimo – į tuos pasiūlymus stengėmės atsižvelgti”, – žurnalistams sake G.Skaistė.
Jos teigimu, sąmoningai formuojamas naratyvas, jog mokesčių paketas yra nepalankus verslui, kai yra atvirkščiai.
„Verslui teikiamos papildomos lengvatos, teikiamos investicinio projekto lengvatos. Tikimės, kad tai prisidės prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, prie perėjimo prie mūsų ekonomikos transformacijos, bet kalbant apie pajamų apmokestinimą – tai jau yra ne verslo, o žmonių pajamos“, – teigė ministrė.
Tuo metu trys kompromisiniai pasiūlymai, pasak jos, pateikti atsižvelgus į koalicijos partnerių pastabas.
Paklausus, ar palaikymo mokesčių pertvarkai ieškos ir tarp opozicijos, G.Skaistė vylėsi sutelkti platų pritarimą.
„Kuo platesnis sutarimas bus, tuo mokesčių sistema bus tvaresnė. Esu pasiruošusi kalbėtis su visais“, – akcentavo politikė.
Seimui mokesčių reforma gali būti pateikta jau kitą savaitę.
