Pasak ECB pranešimo, prognozuojama, kad infliacija per ilgai išliks per didelė, todėl Valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė padidinti visas tris pagrindines ECB palūkanų normas 50 bazinių punktų.
Tokiu būdu laikomasi pasiryžimo, kad infliacija grįžtų prie 2 proc. vidutinio laikotarpio tikslo.
Nuo 2023 m. kovo 22 d. pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 3,5 proc., 3,75 proc. ir 3 proc., paskelbė ECB.
Tačiau ECB prezidentė Christine Lagarde žurnalistams neatskleidė, ar ECB palūkanas kels ir toliau ir tvirtino, kad šis sprendimas bus priimtas remiantis tuo metu turimais duomenimis. Tokios strategijos ECB laikėsi ir anksčiau.
„Padidėjus neapibrėžtumo lygiui, dar svarbiau tampa tai, kad Valdančiosios tarybos sprendimai dėl pinigų politikos palūkanų normų būtų grindžiami gaunamais duomenimis. Šie sprendimai priklausys nuo to, kaip Valdančioji taryba, atsižvelgdama į ekonominius ir finansinius duomenis, vertins infliacijos perspektyvą, grynosios infliacijos raidą ir tai, kaip stipriai persiduoda pinigų politikos poveikis“, – rašoma pranešime spaudai.
Tuo pačiu Ch.Lagarde taip pat pabrėžė, kad ECB neatsisako savo įsipareigojimo kovoti su infliacija ir vis dar yra pasiryžusi sugrąžinti vidutinės trukmės laikotarpio infliaciją prie 2 proc. tikslo.
ECB prognozuoja, kad 2023 m. infliacija vidutiniškai sieks 5,3 proc., 2024 m. – 2,9 proc., o 2025 m. – 2,1 proc. Pastebima, kad vasario mėn. infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, toliau didėjo, ir ECB tikisi, kad 2023 m. ji bus vidutiniškai 4,6 proc., t. y. didesnė, negu buvo numatyta gruodžio mėn. prognozėse.
Pagrindinės euro zonos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2023 m. prognozės padidintos iki vidutiniškai 1 proc., tiek dėl sumažėjusių energijos kainų, tiek dėl padidėjusio ekonomikos atsparumo sudėtingai tarptautinei aplinkai.
„Euro zonos bankų sektorius yra atsparus“
Pažymima, kad ECB Valdančioji taryba įdėmiai stebi dabartinę įtampą rinkoje ir yra pasirengusi atitinkamai reaguoti, kad euro zonoje būtų išsaugotas kainų stabilumas ir finansinis stabilumas. Tuo pačiu ECB ledžia suprasti, kad yra visiškai pasiruošusi reaguoti, jei euro zonos rinkoje kiltų problemų.
„Euro zonos bankų sektorius yra atsparus, bankų kapitalo ir likvidumo pozicijos – stiprios“, – teigia ECB vadovai.
Jie pabrėžė, kad ECB pinigų politikos priemonių rinkinys yra visiškai pritaikytas suteikti likvidumo paramą euro zonos finansų sistemai, jei prireiktų, ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.
Ch.Lagarde taip pat pabrėžė, kad palyginus su 2008 metų finansų krize bankų sektorius yra kur kas stipresnis, o ECB turi daugiau įrankių reaguoti.
Pastarąją savaitę bankų sektorių sukrėtė dviejų JAV bankų žlugimas. O ketvirtadienį Šveicarijos bankas „Credit Suisse“ pranešė ketinantis pasiskolinti iki 50 mlrd. frankų (53,7 mlrd. JAV dolerių) iš Šveicarijos centrinio banko, kad sustiprintų grupę, susidūrusią su akcijų pigimu finansų rinkose.
„Credit Suisse“ akcijų kaina trečiadienį smarkiai krito Saudo Arabijos nacionaliniam bankui atsisakius investuoti į grupę daugiau pinigų. Banko akcijos atpigo daugiau nei 30 proc., vėliau šiek tiek atsigavo ir dienos prekybos sesiją baigė 24,24 proc. vertės nuosmukiu iki 1,697 Šveicarijos franko už akciją. 2021 metų vasarį „Credit Suisse“ akcijos kainavo 12,78 Šveicarijos franko.
Trečiadienio nuosmukis taip pat įvyko bijant užkrato, kurį gali sukelti JAV įsikūrusio „Silicon Valley Bank“ (SVB) žlugimas.
Rinkos sureagavo
ECB pareiškus, kad padidins palūkanų normas 50 bazinių punktų, smuko Europos akcijų rinkos. „Stoxx 600 indeksas“ po šio pranešimo nuo nedidelio prieaugio perėjo prie 0,15 proc. nuostolio, rašo CNBC.
Bankų akcijos, kurios ketvirtadienio rytą netrukus po biržos atidarymo pabrango 2,6 proc., sumažėjo 0,5 proc. ir pratęsė trečiadienio išpardavimo nuostolius.
Iš viso reaguojant į pastarosios savaitės sukrėtimus rinkoje JAV ir Europoje, Europos bankų indeksas „STOXX Europe 600 Banks Index“ per penkias dienas krito 13,7 proc.
Tačiau „Credit Suisse“ akcijos ketvirtadienį išliko 20 proc. brangesnės, nes investuotojai lengviau atsikvėpė po to, kai Šveicarijos nacionalinis bankas pareiškė, kad suteiks likvidumo palaikymo priemonę sunkumų kamuojamam bankui.
