„Ar deginimo mokestis panacėja? Anaiptol. Esminių proveržių nesukurtų. Nėra Europos Komisijos rekomendacijos (įvesti tokį mokestį – BNS)“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė R.Radavičienė.
„Nustačius deginimo mokestį (...) užkrautume gyventojams įmokas, bet neturėtume geresnio rezultato“, – pridūrė ji.
R.Radavičienė tikisi, kad atliekų perdirbimas išaugs, kai pagal Europos Sąjungos reikalavimus keisis gamyba – pirmenybė bus skiriama tinkamoms perdirbti medžiagoms.
„Labai viliamės, kad didesnė transformacija įvyks ir gaminių gamyboje pasirenkant tinkamas perdirbimui medžiagas, visų pirma pakuotėse, kas leis transformuoti ir atliekų, kurios šiai dienai surenkamos, sudėtį“, – kalbėjo R.Radavičienė.
Tačiau viceministrė pripažino, kad su Europos Komisija (EK) diskutuota dėl atliekų deginimo mokesčio.
„Labai prašėme patarimo, nes jie mato platų paveikslą kitose valstybėse narėse, kokį poveikį toks mokestis turėtų ir darytų“, – tvirtino R.Radavičienė.
Jos teigimu, nedaug valstybių turi tokį mokestį: „Absoliuti mažuma turi“.
Tuo metu organizacijos „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius sako, kad toks mokestis duotų naudos ir klausė, ar Aplinkos ministerija planuoja įvesti deginimo mokestį.
Pasak jo, 2018 metais komunalinių atliekų perdirbimo rodiklis siekė daugiau nei 52 proc., o dabar – apie 40 proc.: „Nuo 2018 mažėja perdirbimas, o didėja deginimas. Ir visiškai nesiimama nieko, kad tas būtų pakeista“.
D.Tracevičius komitete teigė, kad ministerija ieškojo būdų, kaip „apskaityti atliekų deginimą Akmenės cemento gamykloje kaip perdirbimą“.
Pasak jos, EK Lietuvą giria už nustatytą rodiklį, kad deginimas nekonkuruotų su perdirbimo pajėgumų plėtra.
Lietuva siekia 2030 metais perdirbti ne mažiau kaip 60 proc. komunalinių ir 70 proc. pakuočių atliekų, o po 2035 metų – atitinkamai 65 proc. ir 75 proc.
Europos Sąjungos tikslas yra iki 2030 metų pasiekti, kad pakartotinai būtų panaudojama arba perdirbama 60 proc. komunalinių atliekų.
