„Egipto ekonomika kraujuoja nuo revoliucijos pradžios ir dar labiau pablogėjo tuomet, kai M.Mursi pradėjo valdyti šalį“, – „USA Today“ sako Artimųjų Rytų saugos ir ekonomikos specialistas Paulas Sullivanas.
Pasak jo, politinis nestabilumas šalyje iš jos išvijo investuotojus, o dabartinės šalies valdžios nesugebėjimas surasti kompromisą su opozicijos atstovais dar labiau pagilino ir pasunkino krizę.
Skolos auga
Jaunam žmogui be patirties susirasti darbą šioje šalyje be pažįstamų, susijusių su režimu, beveik neįmanoma.
Egipto skola auga, finansų atsargos senka, nedarbas ir infliacija palaipsniui didėja. Valdžios sprendimas tvarkytis su ištikusia krize – skolintis, kad būtų padengtos išlaidos subsidijoms maistui ir kurui.
Egipto skola vidaus ir užsienio investuotojams nuo revoliucijos pradžios, per kurią buvo nuverstas ankstesnis šalies vadovas Hosnis Mubarakas, padidėjo nuo 30 iki 40 mlrd. dolerių.
Pagrindinės Egipto skolininkės yra greta esančios valstybės: po 3 mlrd. dolerių pasiskolinta iš Saudo Arabijos ir Kataro, 1 mlrd. – iš Turkijos, 2 mlrd. – iš Libijos.
80 mln. gyventojų turinčiai šaliai kyla grėsmė, kad jos vyriausybė dėl pinigų krizės negalės importuoti pakankamai maisto ir dujų, kurių taip reikia šalies gyventojams.
Skolos mokėjimai nuo naujojo prezidento atėjimo išaugo nuo 5 iki 8 mlrd. dolerių, infliacija – nuo 3 iki 13 ar 18 proc., priklausomai nuo sektoriaus.
Ekonomika yra tokia trapi, kad prezidentas negali didinti mokesčių, todėl ir toliau eina tuo pačiu keliu – skolinasi. Tarptautinis valiutos fondas Egiptui dar turi patvirtinti 4,8 mlrd. dolerių paskolą.
Egipte gerokai padaugėjo ir skurdžiausiųjų gyventojų, kurie išgyvena mažiau nei už 2 dolerius per dieną. Tokių žmonių skaičius nuo revoliucijos pradžios iki dabar išaugo nuo 40 iki 50 procentų.
Kai kuriose šalies vietose vanduo ir elektra nepasiekiami didžiąją dienos dalį, kitur neįmanoma rasti duonos.
Be to, jaunam žmogui be patirties susirasti darbą šioje šalyje be pažįstamų, susijusių su režimu, beveik neįmanoma.
Tiesa, Artimųjų Rytų analitikė Marina Ottaway atkreipia dėmesį, kad dėl neigiamų pokyčių nėra kaltas vien M.Mursi. Jis jau paveldėjo šalį ligotame regione, kuriame pajamos iš turizmo ir investicijų buvo sumenkusios dėl Arabų pavasario.
Reikia reformų
„Bloomberg“ analizuoja Egipto ekonominės suirutės padarinius ir svarsto, kad veiksmingiausias būdas reformuoti šalies ekonomiką būtų staigiai imtis ryžtingų veiksmų sumažinant bereikalingas išlaidas, tokias kaip subsidijos kurui. Vien jos sudaro beveik pusę Egipto biudžeto įplaukų, o šalies biudžeto deficitas siekia daugiau nei dešimtadalį jos bendrojo vidaus produkto ir toliau sparčiai didėja.
Subsidijos kurui skatina jo vartojimą, ypač tarp turtingųjų šalies gyventojų, ir nedaro jokio teigiamo poveikio skurdžiausiajai visuomenės daliai.
Taigi protingas biudžeto perbalansavimas leistų daugiau pinigų skirti labiausiai pažeidžiamiems ir sumažinti biudžeto deficitą.
Istorija moko, kad ekonomines reformas lengviausia įgyvendinti tuomet, kai režimai yra populiarūs arba autokratiniai.
Pirmiausiai, šalies prezidentas galėtų siekti politinio pritarimo reformoms įsiklausydamas į šalies gyventojų balsą ir dirbdamas atskaitingai. Tokiu būdu gavęs pritarimą ekonominei reformai jis galėtų sušvelninti santykius su Vakarų valstybėmis ir ilgainiui pritraukti investicijų ir padidinti turizmo mastus.
Egipto valdžia kratosi reformų, tačiau jų atidėliojimas jas padarys dar labiau skausmingas. O dabartinė strategija pasitikėti Persijos įlankos šalių finansavimu naudos neatneš ir padidins ekonominę krizę.
