Baltarusiai užplūdo bankų skyrius ir valiutos keityklas, desperatiškai mėgindami įsigyti užsienio valiutos, kad išgelbėtų bent dalį savo santaupų.
„Bankai nebeturi jokios užsienio valiutos. Darbuotojai liepia laukti, jeigu koks nors klientas atneštų iškeisti“, – didžiausio šalies banko „Belarusbank“ padalinyje sakė vienas klientas, pageidavęs neviešinti jo vardo.
Baltarusijos rublio kursas per pastarąjį mėnesį patyrė rekordinį daugiau kaip 10 proc. nuvertėjimą euro ir JAV dolerio atžvilgiu, tvyrant neaiškumui dėl gilėjančios politinės priešpriešos ir nuogąstavimams dėl ekonomikos krizės.
Per pastaruosius metus Baltarusijos rublio vertė dolerio atžvilgiu sumenko 27 proc., o euro – 33 procentais.
„Niekšai“
Pastarosiomis dienomis virtinėje susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalų, stebimi daugelio opozicijos šalininkų, buvo skelbiami raginimai žmonėms įsigyti užsienio valiutos, kad būtų destabilizuotas rublis ir, tuo pačiu, A.Lukašenkos režimas.
Žmonės taip pat buvo raginami boikotuoti didžiąsias valstybines įmones, atliekančias itin svarbų vaidmenį Baltarusijos sovietinio modelio ekonomikoje, ir pirkti privačių bendrovių produkciją.
Prezidentas, perrinktas per rugpjūčio 9-ąją įvykusius ginčijamus rinkimus, ketvirtadienį smerkė „niekšus“, „raginančius destabilizuoti finansų rinką“.
„Neleisime nacionalinei valiutai žlugti“ žadėjo jis per susitikimą su darbininkais vienoje valstybinėje įmonėje. A.Lukašenkos žodžius citavo jo spaudos tarnyba.
Nepriklausomas analitikas Aliaksandras Vasiljevas pripažino, kad kai kurie žmonės parduoda rublius „protesto ženklan“, bet sakė, kad tokių sandorių bendra suma nebus pakankama „reikšmingai paveikti valiutos kursą“.
Nepasitenkinimo nuotaikos taip pat persimetė į stiprų Baltarusijos IT sektorių.
Bendrovės piktinasi, kad vyriausybė, mėginanti malšinti protestus, ne kartą išjungė arba suvaržė interneto ryšį, taip pat surengė reidų IT milžinių, laikomų atliekančiomis tam tikrą vaidmenį kurstant protesto judėjimą, biuruose.
Daugiau kaip 2 000 IT sektoriaus darbuotojų pasirašė atvirą laišką, kuriuo raginama surengti naujus rinkimus ir užbaigti politinį smurtą bei interneto varžymus, taip pat perspėjama, kad įmonės gali nuspręsti persikelti į kitas šalis.
Uždaryti biurai
Rusijos interneto milžinės „Yandex“ biure Minske rugpjūčio viduryje ginkluoti teisėsaugos pareigūnai surengė kratą.
Bendrovė reagavo sprendimu uždaryti savo biurą sostinėje, apie 300 jo darbuotojų perėjus prie nuotolinio darbo.
Streikai svarbiausiuose sektoriuose gali dar labiau sumažinti augimo perspektyvas, jau susilpnėjusias dėl naftos tiekimo sutrikimų ir [koronaviruso] pandemijos.
„Yandex“ pridūrė, kad dalis darbuotojų išvyko iš Minsko, bet nepatvirtino pranešimų, kad ji pradeda savo darbuotojų perkėlimą iš Baltarusijos.
Susirašinėjimo programėlę „Viber“ valdanti bendrovė per „Twitter“ parašė anksčiau šį mėnesį laikinai uždariusi savo biurą Minske iškilus „rūpesčių dėl mūsų darbuotojų saugumo“ ir „interneto problemų“.
Biuras vėl buvo atidarytas praeitą savaitę.
Politinė krizė, išprovokuota ginčijamo A.Lukašenkos perrinkimo ir kaltinimų balsų klastojimu, taip pat skaudžiai paveikė ekonomikos sektorius, smarkiai priklausomas nuo vyriausybės dotacijų.
Be to, Rusija anksčiau sumažino anksčiau taikytas dideles nuolaidas Baltarusijai, smarkiai priklausomai nuo rytų kaimynės tiekiamų energijos išteklių.
„Streikai svarbiausiuose sektoriuose gali dar labiau sumažinti augimo perspektyvas, jau susilpnėjusias dėl naftos tiekimo sutrikimų ir [koronaviruso] pandemijos“, – sakoma reitingų agentūros „Fitch“ analitikų pranešime.
Jie prognozuoja, kad Baltarusijos bendrasis vidaus produktas 2020 metais sumažės penkiais procentais.
Kaip pranešama, dalis darbuotojų streikavo Minsko traktorių gamykloje, sunkiųjų mašinų ir kalio trąšų gamyklose.
Vis tik streikai pastarosiomis dienomis liovėsi, įmonių vadovybei pagrasinus atleisti darbininkus ir teisėsaugai areštavus kai kuriuos streikininkų lyderius.
Tačiau „Fitch“ praeitą savaitę nurodė, kad streikai didžiausios pasaulyje kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ kasyklose galimai lems Baltarusijos eksporto sumažėjimą.
