E.Gentvilui aferos paaiškėjo pasidomėjus kai kuria archyvine medžiaga. Sukčiavimų pasitaikė ir jo darbo metu, tačiau nesąžiningiems darbuotojams pasipelnyti nepavyko ir jie buvo atleisti. Dėl ne vieno paaiškėjusio sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas, viliamasi, kad kaltieji sulauks atpildo. E.Gentvilas įsigilino tik į dalį sutarčių, kai kurios jų pasirašytos dar 2003 metais. Vadovas neabejoja, kad tam skyrus daugiau dėmesio, apimtys dar labiau išaugtų.
„Galiu sakyti, kad tai buvo padų laižymo laikotarpis. Daugiausia padai nulaižyti UAB „Klaipėdos hidrotechnika“, blizgantys padai. Nežinau, ar kam nors liežuvis nenuskaręs nuo šitų dalykų“, – kalbėjo E.Gentvilas. Jis neslėpė esąs vadinamas politiku, niekšu, nelanksčiu ir nieko nesuprantančiu gamyboje, nesuvokiančiu, kaip vyksta statybų procesas ir mano, kad visi epitetai pažiro dėl to, kad jam vadovaujant nebeleidžiama dirbti „nešvariai“.
Kaip žinia, bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ vadovas buvo nuteistas už tai, kad E. Gentvilui siūlė 200 tūkstančių litų kyšį, norėdamas pelnyti jo palankumą ir gauti darbų.
Neteisėtai išmokėti avansai
 |
| J.Andriejauskaitės nuotr./Eugenijus Gentvilas. |
Dar 2003 metais uosto direkcijoje su bendrove „Klaipėdos hidrotechnika“ buvo pasirašyta sutartis dėl dviejų krantinių rekonstrukcijos. Sutarties vertė – 30 mln. Lt. Darbai pradėti gegužės mėnesį, o jau rugsėjį pasirašytas paskutinis darbų aktas. Tokį kiekį darbų įvykdyti per 5 mėnesius, anot E. Gentvilo, neįmanoma.
„Darau prielaidą, kad dalis darbų buvo atlikta seniai. Statybos laikotarpiu – nuolatiniai papildomi darbai, kurių apimtys, milijonai litų“, – sakė E.Gentvilas. Darbus objekte bendrovė „Klaipėdos hidrotechnika“ pradėjo jų net nenupirkus – nepravedus viešųjų pirkimų procedūros. Negana to, pagal sutartis nebuvo numatyta mokėti jokių avansų. Tačiau vos jas pasirašius tą pačią dieną buvo sudaromas papildomas susitarimas ir išmokama dalis pinigų.
Anot E.Gentvilo, jei kiti konkurso dalyviai būtų žinoję, jog bus mokamas avansas, būtų pasiūlę mažesnes kainas arba apskritai dalyvavę konkurse. Taip buvo sudarytos sąlygos laimėti vienai bendrovei. Ši sutartis vienos lenkų bendrovės buvo apskųsta Viešųjų pirkimų tarnybai, tačiau uosto direkcija tuomet išsisuko iš padėties ir sutartį buvo leista pasirašyti.
Avansai „Klaipėdos hidrotechnikai“ buvo išmokami nuolat, pasirašius kiekvieną naują sutartį, užsakymų šiai bendrovei nestigo. Neteisėtai bendrovei išmokėta 9,5 mln. Lt avansų. Auditoriai padarė išvadą, jog valstybei buvo padaryta žala. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas.
Nereikalingas geležinkelis
E.Gentvilo teigimu, 2008 metais uoste buvo nutiestas niekam nereikalingas geležinkelis, kurį vėliau teko nuardyti. Direkcijoje yra 28 dokumentai, kurie liudija, jog direkcija buvo informuota, kad toks geležinkelis tiesiamas. Negana to, iš direkcijos sklido atsakymai rangovui tęsti darbus, kurie vėliau esą bus įforminti.
Geležinkelis nutiestas, o sutarties dar nėra, o Jurgutis klykia: „Darbus atlikau, prašome apmokėti“, - pasakojo E.Gentvilas
„Ir atsitinka baisi tragedija, 2008 metų rugsėjį paaiškėja, kad „Klaipėdos smeltę“ iš M. Gusiatino nuperka „Terminal investment limited“ , kurie pasako: „Kam mums geležinkeliai, mes darysime konteinerių terminalą“. O geležinkelis nutiestas, sutarties dar nėra, o Jurgutis („Klaipėdos hidrotechnika“ vadovas, red. past.) klykia: „Darbus atlikau, prašome apmokėti“, – pasakojo E. Gentvilas. Tuomet direkcija susitarė su naujais bendrovės savininkais, kad šie kompensuos geležinkelių ardymą. Tačiau net ir žinant, kad tai teks padaryti, praėjus kelioms dienoms po uosto tarybos posėdžio, su „Klaipėdos hidrotechnika“ buvo pasirašyta sutartis, numatanti geležinkelio tiesimą. To paties geležinkelio, kuris jau nutiestas ir bus ardomas. Už darbus bendrovei buvo sumokėti pinigai. Dėl šio įvykio taip pat vyksta ikiteisminis tyrimas.
Su minėta bendrove susiję ir daugiau įtartinų istorijų. Nors „Klaipėdos smeltės“ krantinėje 2008 metų rudenį buvo sustabdyti darbai, mat naujas savininkas turėjo išreikšti savo poreikius ir buvo nuspręsta koreguoti techninį projektą, tuometinis infrastruktūros direktorius A.Kamarauskas buvo leidęs minėtai bendrovei dirbti toliau. Netrukus po to atsirado siūlymas pradėti viešojo pirkimo procedūras darbams „Klaipėdos smeltės“ krantinėse. E.Gentvilas teigė atsisakęs jas pradėti, nes jo žiniomis, darbai jau buvo atlikti jų net nenupirkus.
„Vyksta ikiteisminis tyrimas dėl įgaliojimų viršijimo, leidžiant, liepiant ar net reikalaujant daryti darbus, kuriems nebuvo sutarties, projektinės dokumentacijos“, – sakė uosto vadovas.
Dugną gilino kaip norėjo
Rangovas, teigiama, gilindamas uostą galėjo dirbti kaip ir kur nori.
2007 metų gruodį uoste buvo pasirašyta rekordinė uosto dugno gilinimo sutartis, kurios vertė 54 mln. Lt. Prieš tai viešųjų pirkimų konkursu domėjosi 10 kompanijų, jos įsigijo dokumentus, tačiau, anot E.Gentvilo, pamatė, jog konkursas vyksta net nesant techninio projekto. Pasiūlymą pateikė vienintelė bendrovė „Klaipėdos hidrotechnika“, ji pasiūlė rekordinę, 73 Lt už kubinį metrą kainą. Pagal pasirašytą sutartį, o vėliau, kaip buvo tapę madinga, pagal papildomai pasirašytą susitarimą, rangovas, teigiama, galėjo dirbti kaip ir kur nori. Jam buvo mokama ne už išgilintą ir priduotą barą, kur pasiekiamas reikiamas gylis, o už iškastą gruntą. „54 mln. Lt sumokėti, o darbų priduota už 19 mln. Lt, nes kitur nepasiektas projektinis gylis arba nepriduoti darbai. Per tą laiką uostas buvo dar užneštas, pinigų papildomai išleista“, – toliau vykusias aferas pasakojo E. Gentvilas.
Teigiama, kad A.Kamarauskas nusižengė, nes nesuderinęs su kitais asmenimis, pasirašė sutartį, kuria sumažino sulaikomų sumų procentą nuo 5 iki 2 proc. Savo parašu buvęs infrasruktūros direktorius viršijo įgaliojimus. Negana to, jam buvo žinoma, kad bendrovei „Klaipėdos hidrotechnika“ bus keliama bankroto byla. Sutartį pasirašius penktadienį, pirmadienį teismas nusprendė paskelbti bankrotą ir areštuoti bendrovės sąskaitas. Iki tol dar spėta į bendrovės sąskaitą pervesti apie 2 mln. Lt.
Aferos prie akių
Pasak E.Gentvilo, istorijų būta ir pradėjus jam vadovauti. Bandyta nupirkti darbus, kurių nereikia. Naujas infrastruktūros ir plėtros direktorius Vidas Karolis, vadovo teigimu, siekė, kad vos prieš kelis mėnesius priduotas objektas būtų patikrintas.
 |
| 15min.lt nuotr./Vidas Karolis |
„Tai aš palyginau taip – nuėjau pas dantistą, užplombavo dantį, nueinu po savaitės pas kitą ir jis man sakys, aš tau išdaušiu plombą, patikrinsime, ar viskas gerai padaryta. Leistumėte? Nesileistumėte. Vidas Karolis inicijuoja papildomų darbų už 264 tūkst. Lt – patikrinkime, ar viskas buvo gerai padaryta, nors yra garantiniai įsipareigojimai 20 metų“, – dėstė E. Gentvilas.
Su šiuo asmeniu, teigiama, susiję ir daugiau istorijų. Teigiama, kad V.Karolis inicijavo darbų, įkainotų 300 tūkstančių litų pirkimą, tačiau kilo įtarimas, kad jie jau atlikti ir viešieji pirkimai neįvyko. Pinigų negavęs rangovas kreipėsi į teismą, tačiau čia pateikė ne 300 tūkst. Lt, o 180 tūkst. Lt ieškinį. Anot E. Gentvilo, kyla klausimas, kur turėjo pasiskirstyti skirtumas.
„Tai štai tokių dalykų uoste nebėra, supraskite, kas dedasi uoste santykiuose su kai kuriais rangovais. Ypač, kurie išėję iš „Hidrotechnikos“ ir įpratę dirbti tokiu būdu – uosto direkcija pirks viską ir mokės už viską“, – kalbėjo E. Gentvilas. Jis teigė neabejojantis, jog tokių situacijų labai daug visoje Lietuvoje ir ironizavo, jog dėl to niekam galvos neskauda, nes abiejų pusių pageidavimai sutampa, ypač pasitepus vazelinu.
