Buvo patikslintos šių metų ekonomikos augimo prognozės, sumažintos ir ateinančių metų. Ekonomistai prognozuoja, kad augimas sieks 2,8 proc., o 2018 m. lėtės ir sieks 2,5 proc.
Anot N.Mačiulio, priežasčių dideliam nerimui nėra, nes mažmeninė prekyba šiemet augo beveik 7 procentais, tam daugiausiai įtakos turėjo šeštadaliu išaugusi prekyba degalais. Beveik 30 proc. augo įmonių investicijos į įrengimus. Tai rodo gerą situaciją ir gerus lūkesčius.
Pagrindiniu Lietuvos ekonomikos augimo veiksniu išliko vidaus vartojimas. Tačiau, pasak N.Mačiulio, ryškėja ir problemos vidaus rinkoje. Jau kitais metais gyventojų vartojimo augimas bus beveik dvigubai lėtesnis nei šiemet. Nors atlyginimų augimas išliks spartus, užimtumas greičiausiai jau nebedidės.
Be to, N.Mačiulio teigimu, matysime vis labiau įsibėgėjantį kainų augimą. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija pasieks 3 proc. ir bus trigubai didesnė nei šiemet. Tam įtakos turės ne tik jau dabar sparčiai augančios paslaugų kainos, bet ir brangstančios žaliavos, prisidėsiančios prie daugelio vartojimo prekių brangimo.
Ekonomistas taip pat teigia, kad 2017–2018 m. atlyginimų augimas sulėtės.
Populizmas – rizika pasaulio ekonomikai
Dėl Donaldo Trumpo tapimo JAV prezidentu „Swedbank“ kiek nuosaikiau ėmė žiūrėti į ekonomikos augimo galimybes. Pasak N.Mačiulio, šiuo metu matoma daugiau rizikų, kurios pasireikš per investuotojų lūkesčius.
„Ekonomikos augimo tempų prognozes kiek sumažinome. Prognozuojame, kad pasaulio ekonomika 2017 ir 2018 metais augs 3,3 procento. Dar neseniai manėme, kad ekonomika gali augti 4 procentais“, – kalba N.Mačiulis.
Pasak ekonomisto, vis didėjantis populizmas visame pasaulyje yra viena iš rizikų ekonomikos augimui.
„Reikėtų stebėti Italijos konstitucinį referendumą ir rinkimus Austrijoje. Esama rizikos, kad gali būti rengiamas referendumas dėl Italijos narystės Europos Sąjungoje“, – sako ekonomistas.
Anot jo, viena iš pagrindinių rizikų Prancūzijos prezidento rinkimuose – Marine Le Pen. Ji, tikėtina, taip pat rengtų referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje. Tiesa, jai ekonomistas prognozuoja nebent galimybę būti antrame ture, tačiau ne pergalę.
Pasak N.Mačiulio, ateinantys metai – turtingi rinkimų, kurie gali turėti įtakos ES vienybei.
Rusijai prognozuoja geresnius laikus ir didesnę naftos kainą
N.Mačiulio teigimu, ekonominės problemos taip pat niekur neišnyko.
„Viena pagrindinių rizikų, kuri gali destabilizuoti Europos ir pasaulio ekonomiką, – Kinija. Šios šalies makroekonominiai rodikliai rodo, kad problemos niekur neišnyksta. Privatus sektorius beveik visiškai nedidina investicijų, per pastaruosius pora metų Kinija prarado labai daug užsienio investicijų. Tačiau labai auga valstybinės investicijos“, – teigia N.Mačiulis.
Pasak jo, Kinijoje auga blogų paskolų portfelis: remiantis neoficialiais duomenimis, jis siekia apie 10 proc., o oficialūs duomenys rodo, kad jis sudaro tik apie 2 proc. Tačiau nepaisant neigiamų tendencijų, anot ekonomisto, Kinija turi rezervų savo problemoms spręsti.
Kita šalis, kuri svarbi Lietuvai, – Rusija. Ji stabilizavosi, nors trečiąjį šių metų ketvirtį ekonomika dar traukėsi. Ekonomistas kitais metais jau prognozuoja šalies ekonomikos augimą, kuriam daug įtakos turės naftos kainos augimas. Prognozuojama, kad 2017 m. kaina viršys 60, o 2018-aisiais – 70 JAV dolerių už barelį.
„Rusija savo problemas išsprendė greičiau, nei buvo tikimasi. Nors smūgis, suduotas jos ekonomikai, – didelis, šalies atsargos užsienio valiuta vėl didėja, o Rusijos bankroto rizikos nematyti“, – pažymi N.Mačiulis.
