„Swedbank“ pagerino Lietuvos trumpalaikes ekonomines perspektyvas. 2017 ir 2018 metų BVP augimo prognozę padidinta 0,2 procentinio punkto iki, atitinkamai, 3,0 ir 2,7 procento.
„Pastaruosius dvejus metus Lietuvos ekonomikos augimą slopino dėl prarastų NVS rinkų vangiai augęs eksportas bei investicijų stagnacija. Gerėjančios ekonominės tendencijos Vakarų šalių eksporto rinkose, bei atsitraukiantys kiti augimą slopinantys veiksniai lems spartesnį Lietuvos BVP augimą“, – teigiama N.Mačiulio komentare.
Vis geriau nusiteikę ir Lietuvos gyventojai bei verslininkai. Kovo mėnesį ekonominių vertinimų rodiklis, apibendrinantis visų sektorių lūkesčius, buvo aukščiausiame lygyje nuo 2013 metų vasaros. Labiausiai gerėjo pramonės, statybų bei paslaugų sektorių įmonių lūkesčiai.
Gyventojai, nors ir šiek tiek atsargiau, vis dar gerai vertina savo asmenines finansines galimybes. Pramonės įmonės geriau vertina paklausą, gamybos ir eksporto perspektyvas.
Investicijas iki šiol slopino neigiami lūkesčiai – verslo nerimas dėl ekonominių bei politinių procesų ir ES šalyse, ir Rytų rinkose. Be to, nemaža dalis įmonių ir ypač viešasis sektorius laukė lėtai skirstomos 2014-2020 metų finansinio laikotarpio ES paramos.
„Daugelis priežasčių neinvestuoti pamažu nyksta, todėl objektyvūs ekonominiai veiksniai skatins investicijų augimą. Gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis bei įmonių vidiniai finansiniai ištekliai šiuo metu yra rekordinėse aukštumose, o skolinimosi kaina – istorinėse žemumose“, – vertina N.Mačiulis.
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet investicijos Lietuvoje augs 8 proc., o 2018 metais – 6 procentais.
Ilgalaikės perspektyvos – miglotos
„Vis dėlto nereikia užmiršti, kad daugybė pasaulinių ekonominių ir politinių problemų yra neišspręstos, ir vien teigiamų lūkesčių ilgoje perspektyvoje nepakaks. Ir Prancūzijos prezidento rinkimai, ir, ypač, Italijos parlamento rinkimai vis dar gali rimtai sukrėsti ES pamatus. Iki šiol politikai JAV ir kitose šalyse susilaikė nuo agresyvios protekcionistinės politikos, bet ji vis dar gali tapti skaudžia realybe, kuri stabdytų tarptautinę prekybą ir globalizaciją“, – įspėja N.Mačiulis.
Kinijos struktūrinės problemos taip pat niekur nedingo, o jų sprendimo priėmimo metas tiesiog nukeltas į ateitį.
„Todėl Lietuvoje besidžiaugiant šiuo cikliniu ekonominės būklės pagerėjimu ir augimo paspartėjimu taip pat būtina išnaudoti jį reformų įgyvendinimui ir pasiruošimui sunkesniems laikams. Ilgalaikės ekonomikos augimo perspektyvos išlieka mažiau džiuginančios, o išliekanti didelių išorinių šokų tikimybė verčia galvoti ir apie planą B“, – įspėja N.Mačiulis.
Tuo tarpu pasaulio ekonomikos žaliuoja – baigėsi ekonomikos nuosmukis Rusijoje ir Brazilijoje, įsibėgėja JAV ekonomika, nors jos augimas, anot N.Mačiulio, nepasieks naujojo prezidento pažadėtų svaigių aukštumų. Euro zonos ekonominių vertinimų rodiklis, pirkimo vadybininkų indeksai ir daugelis kitų išankstinių indikatorių pakilo į aukščiausią lygį per pastaruosius penkerius metus.
