„Aš manau, kad referendume tauta balsuos prieš dabartinės vyriausybės siūlymus, vis tik bus nuspręsta taupyti ir sutikti su tarptautinių kreditorių sąlygomis, nes alternatyvos yra labai skausmingos ir iš dalies Graikijos gyventojai jau šią savaitę gali jausti, ką reiškia jiems nesutarimas su Europos Sąjunga, Europos centriniu banku (ECB) ir paramos negavimas iš tarptautinių kreditorių“, – BNS sakė N.Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, dalis gyventojų, kurie iki šiol dar palaikė Aleksio Cipro vyriausybę, įsitikins, kad šalies premjero „politinis šantažas, populizmas ir pažadai neturi realaus finansinio pagrindo“.
Graikijai nusprendus nevykdyti reformų ir negrąžinti skolų Europos finansinio stabilumo fonui, ES turės pagrindą pašalinti šalį iš euro zonos ar net visos ES.
„Daug priklausys nuo to, kaip visa situacija bus nušviesta Graikijos žiniasklaidoje, bet manau, kad ji gana objektyviai paaiškins, kad nesutarimas su tarptautiniais kreditoriais ir atsisakymas taupyti bei įgyvendinti reformas iš esmės vestų prie Graikijos pasitraukimo iš euro zonos ir Europos Sąjungos“, – teigė N.Mačiulis.
Anot jo, Graikijai nusprendus nevykdyti reformų ir negrąžinti skolų Europos finansinio stabilumo fonui, ES turės pagrindą pašalinti šalį iš euro zonos ar net visos ES.
„Tuomet Graikija praranda ir finansinę paramą, ir ES struktūrinius fondus, ir nebegali laisvai prekiauti su šia milžiniška ir turtinga 500 mln. gyventojų rinka. Manau, kad daugeliui graikų nesunku suvokti, kad šis scenarijus būtų ne trumpalaikė maža recesija ir maži nepatogumai, susiję su naujos valiutos įvedimu, bet tai būtų labai didelis žingsnis atgal, ekonomine prasme sugrįžimas turbūt pora dešimtmečių atgal“, – kalbėjo „Swedbank“ ekonomistas.
N.Mačiulio teigimu, Graikijos gyventojams referendume vis tik nusprendus palaikyti A.Cipro siūlymą, valstybės laukia chaosas bei socialiniai neramumai.
„Jei vis tik graikai pasirinks tą kelią, tai bus geras pavyzdys ir galėsime stebėti ekonominį eksperimentą, kuris baigiasi visišku fiasko, visišku chaosu, milžiniškais socialiniais neramumais, Graikijai turbūt reikės humanitarinės pagalbos iš Europos Sąjungos. Bet tai bus geras pavyzdys kitoms valstybėms neiti populizmo keliu ir matysime, prie ko priveda tokio pobūdžio populizmas“, – svarstė ekonomistas.
Derybos tarp Graikijos kairiosios vyriausybės, kuri atėjo į valdžią sausį, žadėdama baigti griežto taupymo politiką, ir jos skolintojų „trejeto“ – Europos Sąjungos, ECB bei Tarptautinio valiutos fondo – iširo praėjusią savaitę, kai A.Cipras paskelbė surengsiantis referendumą dėl naujausių kreditorių pasiūlymų.
Rinkėjų bus prašoma atsakyti, ar jie palaiko pasiūlymus, pateiktus Graikijai per Eurogrupės susitikimą birželio 25 dieną.
