Mokesčių sistemos pertvarkymo darbo grupės ataskaitoje, kuri balandžio 30 dieną buvo pristatyta ministrui pirmininkui, pabrėžiama, kad sumažinus darbo pajamų apmokestinimą taip, kaip siūlo darbo grupė, „pirmais metais valstybės biudžetui, Finansų ministerijos skaičiavimais, kainuotų apie 1,4 mlrd. litų“.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad nepopuliari, bet realiausia priemonė trūkstamoms lėšoms į biudžetą surinkti būtų lengvųjų automobilių apmokestinimas.
„200 litų galėtų būti pagrindinis mokestis, taikomas visiems automobiliams, tačiau jis progresyviai didėtų priklausomai nuo automobilio vertės ir taršos – tokia praktika taikoma beveik visose ES valstybėse. Kintama mokesčio dalis galėtų sudaryti apie 1–2 proc. automobilio vertės, taigi 1 milijardas litų papildomų pajamų biudžete nėra nerealus uždavinys“, – sakė N.Mačiulis.
Anot „Swedbank“ ekonomisto, siekiant papildomų pajamų biudžete, reikėtų atsisakyti ir PVM lengvatos šildymui, tačiau, jo nuomone, PVM lengvatos šildymui atsisakymas taip pat būtų nepopuliarus, todėl sunkiai įgyvendinamas.
DNB vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka prognozuoja, kad sprendimai dėl „Sodros“ įmokų ribų ir PVM lengvatos šildymui naikinimo dar nebus priimti per artimiausius 4 metus. Tačiau, pasak jos, NPD padidinti yra svarstytina.
