Nerimas dėl Kinijos perdėtas
N.Mačiulis pripažino, kad šių metų sausis investuotojams pagal kai kuriuos rodiklius yra pats blogiausias mėnuo per daugybę metų.
Pasaulio žiniasklaidai vis didesnį dėmesį skiriant situacijai Kinijos finansų rinkoje, ekonomistas pažymėjo, kad dėl dalies sąmyšio kaltas būtent Pekinas, kuris negrabiai bandė stabilizuoti situaciją akcijų rinkoje.
Situacija Azijos milžinės finansų rinkose neatspindi Kinijos makroekonominių rodiklių.
Tiesa, labai greitai Kinija tokios politikos atsisakė, bet tai sukėlė nemažą nerimą tarp investuotojų.
„Ryšys tarp Kinijos ekonomikos ir akcijų rinkos yra labai silpnas. Nei įmonės daug pritraukė kapitalo, nei gyventojai daug investuoja“, – pažymėjo N.Mačiulis.
Kitaip tariant, situacija Azijos milžinės finansų rinkose neatspindi Kinijos makroekonominių rodiklių.
Tiesa, Kinija jau nebegali tikėtis ekonomikos augimo dėl eksporto. Vis dėlto, N.Mačiulis priminė, kad pats Pekinas siekia, kad ūkio augimo pagrindu būtų nebe eksportas, o auganti vidaus paklausa.
Rusija dugno dar nepasiekė
Anot N.Mačiulio, Rusijos ūkio situacija šiuo metu yra žymiai blogesnė, negu buvo 2009 m.
„Šie metai bus patys sudėtingiausi Rusijai, o iki metų pabaigos jos BVP trauksis. Stabilizacija įmanoma bus tik 2017 m. Be to, prognozuojame, kad ES atšauks didžiąją dalį sankcijų Rusijai“, – sakė N.Mačiulis.
Tiesa, ekonomistas pridūrė, kad Maskvos nemokumo scenarijus yra mažai tikėtinas, nes šalis turi didžiulius užsienio valiutos rezervus, kurie siekia apie 400 mlrd. dolerių.
Tiesa, Rusijos bendrovės iki 2017 m. vidurio užsieniui turės išmokėti 140 mlrd. dolerių skolų.
Nafta gali tapti geriausia investicija
N.Mačiulis teigė, kad dabartinės rekordiškai žemos naftos kainos priežastys yra kelios – paklausą gerokai viršijanti naftos pasiūla, kurios ženklai jau buvo matomi 2014 m. pradžioje, ir skalūninės naftos revoliucija JAV.
Pastaroji šalis nuo 2008 m. padvigubino naftos gavybos apimtis. Be to, iš esmės žlugo OPEC kartelis – šalys tarpusavyje nebederina gamybos apimčių.
Vis dėlto, N.Mačiulis nemano, kad dabartinė „juodojo aukso“ barelio kaina pasaulio rinkose – apie 30 dolerių, išliks ilgai. Ekonomistas spėja, kad kitų metų pradžioje naftos barelis gali pasiekti 50 dolerių, bet gali nesunkiai ir padvigubėti.
Nereikėtų nustebti, jeigu metų pabaigoje nafta būtų vadinama metų investicija, – tikino N.Mačiulis.
„Nereikėtų nustebti, jeigu metų pabaigoje nafta būtų vadinama metų investicija“, – tikino N.Mačiulis.
„Swedbank“ ekonomisto teigimu, ir šiais metais europiečiai toliau gyvens neigiamų palūkanų eroje.
„Tai gera naujiena gyventojams, turintiems paskolas su kintamomis palūkanų normomis, ir bloga bankams, kurie nebegalės uždirbti iš palūkanų“, – tikino N.Mačiulis ir pabrėžė, jog Europos centrinis bankas (ECB) bandys užtikrinti žemą pinigų kainą.
Tiek visos euro zonos, tiek konkrečiai Lietuvos ekonomikos būklė šiais ir ateinančiais metais išliks nebloga.
„Manome, kad tiek 2016, tiek 2017 m. euro zonos ekonomika augs apie 2 proc.“, – sakė ekonomistas.
Lietuvos ūkio būklė gera
N.Mačiulis nestokojo optimizmo kalbėdamas ir apie Lietuvos ekonomikos būklę.
„Prognozuojame, kad šiemet Lietuvos BVP išaugs 3,3 proc., o 2017 m. augimas sieks 3 proc. BVP augs dvigubai sparčiau, negu 2015 m.”, – džiaugėsi N.Mačiulis.
Jis pažymėjo, kad Lietuvai pavyko sėkmingai susidoroti su pagrindiniais praėjusių metų iššūkiais – Rusijos ūkio smukimu ir Kremliaus įvestu embargu vakarietiškoms prekėms.
Pažymėta, kad po pasaulį nuvilnijus naujai finansų krizei, neigiamas jos poveikis mūsų šaliai būtų gerokai mažesnis negu 2008 m. Šiuo metu Lietuvos ūkio atsparumą liudija ir mažesnis struktūrinis deficitas bei įmonių finansinis atsparumas.
Pažymėta, kad po pasaulį nuvilnijus naujai finansų krizei, neigiamas jos poveikis mūsų šaliai būtų gerokai mažesnis negu 2008 m.
Pagal „Swedbank“ prognozes, šiemet didėsiantis atlyginimų lygis prisidės ir prie infliacijos augimo. Manoma, kad vidutinis kainų lygis Lietuvoje 2016 m. išaugs 2 proc., o labiausiai pabrangs paslaugos.
Lenkija investuotojams tampa antrąja Rusija
N.Mačiulis ypač smarkiai kritikavo naująją Lenkijos vyriausybę, kurios vykdoma politika kelia galvos skausmą ne tik kitoms ES šalims, bet ir investuotojams.
„Lenkija yra naujoji Rusija. Lenkijos vykdomos politikos destruktyvumą liudija ne tik Briuselio reakcija, bet ir sumažintas „Standard & Poor's” kredito reitingas. Lenkijos zlotas jau nukrito į žemiausią lygį per penkerius metus“, – kritiką naujajam Varšuvos politikos kursui žėrė N.Mačiulis.
Anot jo, zloto nuvertėjimas gali neigiamai atsiliepti mūsų šaliai, nes Lenkija yra antra pagal dydį lietuviškų produktų eksporto rinka. Be to, beveik 15 proc. atpigęs zlotas dalį lietuvių gali dar labiau vilioti vykti į Lenkijos prekybos centrus.
Tiesa, teigiama pusė ta, kad kovoje dėl tarptautinių užsienio investicijų Baltijos šalys gali laimėti prieš Lenkiją, kuri, anot N.Mačiulio, investuotojų akyse dabar yra panaši į Rusiją.
Nedarbo problemą išsprendžia gyventojų mažėjimas
Šiuo metu Lietuvos įmonių ekonominė būklė gera ir jos yra pasiruošusios ekonomikos šokui. Naujausios apklausos taip pat atskleidžia, kad įmonės nusiteikusios investuoti gerokai daugiau negu 2015 m.
„Daugiausiai BVP augimą lems namų ūkių vartojimas. Jokio nerimo ar audros debesų horizonte nematome. Lietuvos gyventojų balansas yra geras, priešingai negu 2008 m. Paskolų portfelis pradėjo augti tik praėjusių metų viduryje“, – sakė N.Mačiulis.
Tačiau svarbu pažymėti ir tai, jog nedarbo lygis Lietuvoje mažėja net nedidėjant užimtumui. Dėl emigracijos ir natūralaus gyventojų skaičiaus mažėjimo besitraukianti darbo jėga – viena pagrindinių šio reiškinio priežasčių.
Prognozuojama, kad šiemet nedarbo lygis šalyje sumažės iki 8,1 proc., o 2017 m. – iki 7,4 proc.
Du trečdaliai jaunuolių nedirba
Nesveika būsena N.Mačiulis vadino ir 15–24 m. jaunuolių pasyvumą darbo rinkoje.
„Lietuvoje mokyklą jaunuoliai baigia vėliausiai ES. Turime ilgiausias bakalauro ir magistro studijas ES. Dėl to matome situaciją, kai du trečdaliai 15–24 m. jaunuolių nedalyvauja darbo rinkoje“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, blogesnė situacija šiuo klausimu ES yra tik Italijoje, kur „jauni italai gyvena pas tėvus ir nieko neveikia“.
N.Mačiulis teigė esąs įsitikinęs, kad tokiu būdu yra tik švaistomas jaunų žmonių potencialas ir galimybės.
