N.Mačiulis „Swedbanke“ pradėjo dirbti 2010 m. rugsėjį, tad jau praūžus įtempčiausiam krizės laikotarpiui. Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuris atlieka krizės priežasčių tyrimą, jis liudijo kaip ekonomistas.
„Niekas nesiginčija, kad pagrindinis veiksnys, kuris sukėlė krizę, buvo išorinis – tai „Lehman Brothers“ banko bankrotas, kuris vėliau nuvilnijo per visas finansų rinkas“, – tikina N.Mačiulis.
Jis pažymėjo, kad tuo metu Lietuva, Latvija ir Estija buvo itin pažeidžiamos, dėl to čia krizė atsiliepė skaudžiau nei kituose regionuose.
„Lietuva, Latvija ir Estija, nesakyčiau, kad 2008 m. krito į gilią duobę, bet iškrito iš medžio, į kurį neturėjo įlipti 2006–2008 metais“, – lygina N.Mačiulis.
Lietuva, Latvija ir Estija, nesakyčiau, kad 2008 m. krito į gilią duobę, bet iškrito iš medžio, į kurį neturėjo įlipti 2006-2008 metais, – lygina N.Mačiulis.
Jis aiškina, kad ikikrizinis laikotarpis po įstojimo į ES buvo grįstas neracionaliais visų rinkos dalyvių lūkesčiais: tiek ir paskolų gavėjų, tiek ir davėjų. Dėl to ekonomika užuot vysčiusis nuosekliu tempu viršijo savo potencialą.
„Aišku, kažkas paskolino kopėčias, kažkas palaikė, kažkas paragino lipti, kažkas stovėjo ir nieko nesakė“, – kalba apie krizės priežastis N.Mačiulis.
O jau prasidėjus krizei, N.Mačiulis teisino bankus, kad ne vien jie kalti dėl užsuktų paskolų kranelių.
„Paklausa kreditui taip pat turėjo kisti. Labai kritus lūkesčiams dėl ateities, niekas nenorėjo imti naujų paskolų ir didinti įsipareigojimų“, – sako N.Mačiulis.
Jis pažymėjo, kad ir kapitalo atsitraukimą lėmė ne tiek Skandinavijos bankų veiksmai, kiek bankų per laikotarpį patirti 2 milijardai eurų nuostolių. O skolinimas mažėjo esą dėl natūralių priežasčių.
„Vienas dalykas, ir paklausa sumažėjo – tikrai ne visi gyventojai ir įmonės norėjo skolintis tiek, kiek skolinosi 2007 m. Kita priežastis buvo ir bankų vaidmuo – pasikeitė rizikos premijos, tarpbankinėje rinkoje bazinės palūkanos pasikeitė ženkliai“, – sako N.Mačiulis.
N.Mačiulis teigė, kad valstybė skolinosi trigubai brangiau, bankai skolinosi dar brangiau, todėl ir klientams palūkanos buvo išaugusios – tokiomis sąlygomis nedaug kas norėjo skolintis.
Ekonomistas akcentavo, kad dabar bankai atsakingiau skolinasi patys – ilgesniam laikotarpiui. Mat anksčiau refinansavimo rizika buvo nepakankamai įvertinta ir buvo daug didesnė, nei „norėta pripažinti“.
„Tikrai buvo pamokos išmoktos, dabar skolinimasis tarptautinėse finansų rinkose yra veikiausiai apie tris kartus ilgesniam laikotarpiui ir priklausomybė nuo trumpalaikio refinansavimo yra gerokai sumažėjusi“, – sako N.Mačiulis.
Kalbėdamas apie skolinimą užsienio valiuta prieš krizę, N.Mačiulis komitete tikino, kad euro užsienio valiuta tuomet nelaikė nei bankai, nei klientai – Lietuva per plauką euro neįsivedė prieš krizę.
„Ta prielaida buvo beveik teisinga – šiek tiek vėliau euras tapo nacionaline valiuta, litas nebuvo devalvuotas“, – sako N.Mačiulis.
Anot jo, Švedijoje veikiantys bankai nėra priklausomi nuo kronos kurso, kadangi savo įsipareigojimus Baltijos šalyse refinansuoja eurais.
Kalba apie ateities rizikas
N.Mačiulis aiškina, kad jo darbas „Swedbank“ – analizuoti labiausiai tikėtinus ateities scenarijus, makroekonominė analizė. Dabar jis kalba apie naujas rizikas.
Ekonomistas patikino, kad visos krizės Lietuvoje pirmiausia prasidėjo nuo išorinių šokų: pvz., Rusijos krizės ar praėjusios finansų krizės.
„Kitas kažkoks nuosmukis ar stagnacija taip pat galėtų būti dėl išorinio šoko. Todėl mes turime vertinti ne tik Lietuvos rodiklius ir pasiruošimą, bet ir išorinius veiksnius“, – apie ateitį kalbėjo N.Mačiulis.
Dabar, anot jo, galimo nuosmukio rizikos yra daug: JAV prekybos protekcionistinė politika gali paliesti ne tik JAV–Kinijos prekybos santykius, bet ir ES bei Lietuvos. Kita rizika – Italijos nenoras mažinti fiskalinį deficitą, per daug optimistinės prognozės dėl ateities perspektyvų ir ES įpareigojimų nevykdymas.
„Tai veda prie mažesnių reitingų, didesnės skolinimo kainos, gali destabilizuoti visą regioną“, – įspėja N.Mačiulis.
Dar viena problema yra besivystančios rinkos, tokios kaip Brazilija ar Argentina, kur po krizės prikaupta daug naujų skolų užsienio valiuta.
„Tų rizikų yra nemažai, bet vertinant Lietuvos struktūrinius ekonominius rodiklius, tiek pvz., būsto įperkamumą, tiek užsienio prekybą, kuri perteklinė, einamosios sąskaitos deficito taip pat nėra, struktūrinio biudžeto deficito – jo nėra, valstybės finansai subalansuoti. Taip pat kredito portfelių augimas – jis šiame ekonomikos cikle nesiskiria nuo pajamų augimo“, – N.Mačiulis aiškino, kad Lietuvos pasirengimas daug geresnis nei 2007 m.
Dabar pagrindinė problema, anot jo, sparčiau nei produktyvumas augantis darbo užmokestis, dėl to mažėja valstybės konkurencingumas. Tačiau kol kas nei infliacijos, nei eksporto tai reikšmingai nepaveikė.
Nematome, kad net ir didesnis išorinis šokas galėtų sukelti reikšmingesnę ekonominę krizę“, – vertino N.Mačiulis, pažymėdamas, kad dabar Lietuva yra labai palankioje padėtyje, tai leistų lengviau išgyventi sudėtingus laikotarpius.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas šiame tyrime anksčiau vertino, kad ne bankai sukėlė praėjusią krizę, tačiau jie ją pagilino.
Anksčiau Seimo komitete dėl krizės priežasčių apklausti buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, ekonomistė Margarita Starkevičiūtė, buvęs Finansų ministras Rimantas Šadžius bei kiti ministerijos bei Lietuvos banko pareigūnai. Lapkričio mėnesį į komisijos posėdį kviečiama parlamentarė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
