Už lango, regis, jau turėtų būti pavasaris, tačiau Vokietijoje vis dar galima matyti sniegą stumdančius keltuvus. Džiaugiasi, ko gero, tik sporto entuziastai ir kalnų turizmas – turistų čia nestinga.
Storas sniego sluoksnis vis dar dengia vidurio Vokietijoje esančius Harco kalnus. Tai viena tų vietų, kuri pelnosi iš ilgai užtrukusios žiemos.
 |
| Vokietijoje valomas kelias |
„Visa šalis kenčia nuo žemos temperatūros, tačiau mes tik laimime iš tokios ilgos žiemos“, – sako kalnuose dirbantis vadybininkas Nüsse. 56-erių vyras džiaugiasi, kad pavasaris šiemet atkeliauja nenoriai.
Slidinėjimo sezonas paprastai trukdavo iki kovo vidurio, tačiau šiemet turizmo sezonas pratęstas, o tai reiškia, kad per savaitę čia apsilanko dar apie 15 tūkst. turistų. Tokios ilgos žiemos metu, kaip ši, keltuvai atneša dvigubai daugiau pajamų nei įprastai.
Likusi Vokietijos dalis įpykusi ir suerzinta. Visa šalis tik ir kalba apie orą. Nors Šv. Kalėdų metu žiema buvo švelni, būtent nuo šių švenčių Vokietija paniro į ilgą, tamsią ir šaltą žiemą, kurios metu šalčio rekordai buvo fiksuojami vienas po kito.
Ilga žiema pareikalavo ne tik daug nervų, tačiau ir nuostolių.
Nuo pat šalies orų rekordų fiksavimo pradžios, 1951-ųjų, nebuvo tokios niūros žiemos. Praėjęs kovo mėnuo buvo vienas iš šešių šalčiausių nuo pat 1881 metų. Rytų Vokietijos kalnuose temperatūra kovo viduryje buvo nukritusi iki 21 laipsnio šalčio.
Ilga žiema pareikalavo ne tik daug nervų, tačiau ir nuostolių. Po tokios žiemos Vokietijos ekonomikai atsigauti gali prireikti visų metų, net jei šią savaitę.pagaliau ims ir atkeliaus pavasaris.
Per pirmuosius du šių metų mėnesius apie du trečdaliai darbuotojų sirgo daugiau nei praėjusiais metais ir laiką leido namuose. Tokia diagnozė kaip „į gripą panaši infekcija“ vokiečiams buvo nustatyta 86 proc. dažniau. KHK draudimo kompanija paskelbė, kad šalčiai ir gripas sumenkino produktyvumą ir sukėlė mažiausiai 5 mlrd. eurų nuostolių.
Neigiamas poveikis ekonomikai
Vokietijos automobilių klubas ADAC apskaičiavo, kad miestai ir bendruomenės duobėms lopyti šiemet turės išleisti maždaug 3 mlrd. eurų daugiau. Kiekvienas vietos laikraštis aptarinėja šias aktualijas.
"Žinoma, kad niekaip nesibaigianti žiema ekonomikai daro neigiamą poveikį, – sako Kelno ekonominių tyrimų instituto atstovas Rolfas Krokeris, – Ypač smarkiai nuo blogų oro sąlygų nukentėjo statybos pramonė". Aiškėja, kad šalčiai paveikė ir restoranų verslą, mažmeninės prekybos sektorių.
Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų ekonomistai mano, kad ledinė žiema Vokietijos ekonomikai kainuos apie 2 mlrd. eurų. Nors atskiri sektoriai vis dar nesiryžta komentuoti galimų nuostolių, aišku viena – atsigriebti padarytų nuostolių nebebus kaip.
Vienas tokių pavyzdžių – verslininkas Steffenas Kirchneris. Jam priklauso populiarus baras ir restoranas prie Berlyno Vanzės ežero. Paprastai savininkas jau kovą lauke pastatydavo stalus ir suolelius. Šiemet pirmuosius iškėlė ir lauko prekybą pradėjo vykdyti tik prieš Šv. Velykas. Tokiu metu 1 300 vietų turinčioje lauko kavinėje būdavo apstu klientų, ateinančių pasidžiaugti ežero vaizdu ir pagurkšnoti alaus.
 |
| AFP/Scanpix nuotr./Žiema |
Šiemet vietoj klientų apsilankė šaltis. „Palyginti su praėjusiais metais, mūsų pardavimų apimtys per Šv. Velykas krito daugiau nei 10 procentų“, – sakė S.Kirchneris. Ledas apgadino į lauką išneštus suolus ir stalus, o darbuotojai turėdavo būti vėl ir vėl siunčiami valyti sniego.
Verslininkas turi mokėti sezoniniams darbuotojams, kuriuos jau buvo pasamdęs, tačiau pasinaudoti šia darbo jėga, kaip buvo numatęs, restorano ir baro naudai, negali.
„Tokiu metu Berlyno gyventojai jau turėtų būti atsigavę po žiemos ir atvykti pas mus atsipalaiduoti, savaitgaliais čia turėtų būti apstu turistų. Dabar mes vos verčiamės, mūsų atsargos galų gale baigsis“, – sakė savininkas. Palei ežero krantą vis dar boluoja sniegas.
Kenčia ir žemės ūkis
Ūkininkams tai reiškia, kad teks atidėti dirvų tręšimą, mylimiausių vokiečių daržovių – bulvių ir šparagų sodinimą.
Priklausomų nuo oro sąlygų, tokių kaip S.Kirchneris, yra ir daugiau. Sodų centruose ir statybinių medžiagų parduotuvėse užsigulėjo gausybė našlaičių ir ankstyvųjų rožių, kurios turėjo būti išparduotos jau seniai.
Dėl žemos temperatūros ir saulės trūkumo itin brangiai atsiėjo šiltnamių šildymas. Pramonės asociacija apskaičiavo, kad šį pavasarį pardavimai sumenko 30-50 proc., neabejojama, kad tai negrįžtamas praradimas.
Kantrybės jau stinga ir ūkininkams, kurie priversti iš šalies stebėti įvykius ir laukti pavasarinio oro. „Gamta vis dar viduržiemyje, augalijos atsigavimas nuo grafiko atsilieka dviem trim savaitėmis“, – sako Vokietijos ūkininkų asociacijos atstovas Michaelis Lohse.
Ūkininkams tai reiškia, kad teks atidėti dirvų tręšimą bei, mylimiausių vokiečių daržovių – bulvių ir šparagų sodinimą. Ir nors ūkininkų asociacijai nuostolius skaičiuoti dar per anksti, situacija tikrai įtempta. „Pavasarį paklojame pamatą visiems metams, jis diktuoja derliaus kainas“, – sako M.Lohse.
Tą patį galima pasakyti ir apie statybos pramonę. Centrinė Vokietijos statybos pramonės federacija konstatuoja, kad šiemet vyrauja žiemos paralyžius. Jau sausį užfiksuotos 11 proc. sumenkusios prekybos apimtys. Nenuostabu, mat ledinė temperatūra statybos pramonę paliko aklavietėje.
Ilga žiema brangiai kainavo smulkiojo ir vidutinio dydžio įmonėms. Vokietijos nacionaliniam geležinkelių operatoriui „Deutsche Bahn“ ledinis oras taip pat atnešė vien nuostolius. Praėjusią žiemą pasipylė traukinių gedimai ir jų vėlavimas. Šiemet bendrovė tikėjosi pagerinti reputaciją ir į traukinių atšildymo, sniego valymo įrenginius ir bėgių šildymo sistemas investavo milijonus.
Šiemet geležinkelyje dirbo dvigubai daugiau darbuotojų nei prieš tai žiemą – su pusnimis ir jų sukeltais padariniais kovojo apie 20 000 žmonių pajėgos. Anot kompanijos darbuotojų, žiemos sukeltas chaosas kainuos apie 50 mln. eurų.
Vangūs vartotojai
Geroji žinia bent jau ta, kad nuostoliai, žvelgiant makroekonominiu požiūriu, turėtų išsilyginti per metus. Planuotos investicijos į gamyklas ir greitkelius buvo atidėtos, tačiau visiškai neatšauktos. Kita vertus, manoma, kad atsigriebti pavyks daug mažiau.
„Ilgos žiemos padidina nusivylimą, nenorą ir išsekimą“, – sako psichologas Stephanas Grünewaldas.
„Statybos bendrovės neturi galimybių vykdyti užsakymų“, – sakė ekonomistas Dirkas Schlotbölleris, pridurdamas, kad „daugelis neturi pajėgumų užbaigti projektų, kurie buvo atidėti dėl prastų oro sąlygų“. Tačiau nors statybos pramonė sutarčių turi apsčiai, šio sektoriaus pelningumas bus itin menkas.
Pirmieji keli mėnesiai, anot Kiolno instituto atstovų, turi didelę įtaką visiems metams, o metų pradžia, pirmasis ketvirtis, atrodo tiesiog varganai. „Jei mes tikimės, kad visi metai atrodys gana padoriai, tuomet mums labai reikia, kad vidaus vartojimas padidėtų itin stipriai“, – teigia Kiolno ekonominių tyrimų instituto atstovas Rolfas Krokeris.
Tačiau vokiečiai kol kas niekur neskuba. Drabužių parduotuvėse perkama gana vangiai. Drabužių mažmenininkai pranešė, kad paskutinę kovo savaitę prekyba sumenko 22 procentais – tai didžiausias visų laikų nuosmukis.
„Ilgos žiemos padidina nusivylimą, nenorą ir išsekimą“, – sako psichologas Stephanas Grünewaldas, knygos „Išsekusi visuomenė“ autorius. Anot jo, pavasaris paprastai yra pabudimo laikas, tačiau vietoj to, tautą tiesiog sukaustė sąstingis ir vangumas.
„Žmonės nejaučia noro pasikeisti, o tai apsunkina gyvenimą, kartu mados ir kosmetikos pramonę“, – teigia psichologas.
Tačiau galbūt yra ir elementarių nenoro pirkiniams išleisti pinigus priežasčių. Nors nedarbo lygis Vokietijoje mažėja ir darbuotojų atlyginimai auga, milijonai namų ūkių daugybę išlaidų turi skirti milžiniškoms sąskaitoms už šildymą. Dujoms, anglims ir naftai vokiečiai kasmet išleidžia apie 40 mlrd. eurų. Jei šildymo sezonas prailgsta, kaip nutiko šią žiemą, išlaidų padaugėja 10-20 proc. Vartotojai tam išleidžia milijardus eurų.
Tankiausiai gyvenamos Šiaurės Reino Vestfalijos žemės vartotojų asociacija apskaičiavo, kad šiemet vidutinė šeima dėl prailgusios žiemos patirs vidutiniškai 140 eurų daugiau papildomų išlaidų.
