Finansų ministerija neatmeta galimybės, kad lėšų savivaldybių transporto įmonių nuostolių kompensacijoms bus numatyta tikslinant valstybės biudžetą. Kitų įmonių rėmimu abejojama.
Subsidijos neturi priklausyti nuo savininko
„Valstietis“ Tomas Tomilinas sako, kad subsidijų, kurios padeda įmonėms atsitiesti nuo koronaviruso krizės padarinių, skyrimas neturi priklausyti nuo įmonės savininko statuso.
„Jos taip pat gali bankrutuoti, nes veikia rinkos sąlygomis, pajamos priklauso nuo klientų, o veikla, kaip ir kitų, uždaryta. Juk jos neturi pastovaus finansavimo, savivaldybė dažniausiai finansuoja projektus, o kitas lėšas gauna iš klientų“, – BNS teigė T.Tomilinas.
Pasak jo, įprastomis sąlygomis tokia parama nepateisinama: „Bet pandemijos sąlygomis reikia įlieti ir toms įmonėms lėšų“.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas pripažįsta, kad dėl subsidijų teikimo nuo pandemijos nukentėjusioms savivaldybių įmonėms „teks kalbėti su Ekonomikos ir inovacijų ministerija“.
„Ministerija įvertins galimybes ir turimus finansinius resursus“, – BNS sakė M.Majauskas.
Tačiau jis taip pat tvirtina, kad valstybės ir savivaldos kontroliuojamos įmonės, skirtingai negu privatus smulkus verslas, turi „stiprų akcininko užnugarį ir išskirtines galimybes bei prieigą prie finansavimo“.
„Tuo negali pasidžiaugti privačios smulkios įmonės, (...) todėl pagalbos priemonių architektūra buvo sudėliota taip, kad šiomis (paramos – BNS) priemonėmis visų pirma galėtų pasinaudoti smulkus ir vidutinis verslas“, – teigė M.Majauskas.
Jis pabrėžė, kad smulkios įmonės konkurencinėje kovoje dažnai pralaimi savivaldybių įmonėms.
Liberalas Eugenijus Gentvilas abejoja, ar reikia savivaldos įmonėms skirti subsidijas.
„Savivaldybėms leista iš savo įmonių paslaugas pirkti be konkursų. Tai štai, kas vyksta, kai savivaldybės užsiima joms nebūdingomis funkcijomis, kurias gali teikti rinka. Dabar savivaldybės nori ir valdyti, ir kad jų įmonės būtų prilygintos privačioje rinkoje veikiantiems verslams ir būtų tokios pat kompensacijos. Jeigu jos nori turėti savo bizniuką, tegu juo ir pasirūpina“, – BNS kalbėjo E.Gentvilas.
Šiaulių meras Artūras Visockas sako, kad savo įmonių savivaldybės neturėtų turėti, tačiau jeigu turi ir tos įmonės pačios išsilaiko, jas per koronaviruso krizę remti reikia.
„Ko gero valstybė turėtų atkreipti dėmesį ir padėti tokiam įstaigoms neužsidaryti ir išsilaikyti. Tokiais atvejais reikėtų vertinti atskirus atvejus“, – BNS kalbėjo meras.
Anykščių mero Sigučio Obolevičiaus teigimu, įmonių, priklausančių savivaldybei, rajone nėra daug. Anot jo, šilumos, vandens, komunalinį ūkius prižiūrinčios bendrovės, nesiskundžia, kad nukentėjo nuo koronaviruso krizės.
„Įmonėms apyvartinių lėšų dar netrūksta. Datrauks, kol pasibaigs karantinas. Iš principo jos nelabai ir nukentėjo. Na, taip jos nukenčia dabar nebent todėl, kad, įvedus karantiną, sutriko dalis atsiskaitymų“, – BNS sakė Anykščių meras.
Įmonės: lėšos padėtų planuotis veiklą vasarai
Tuo tarpu šeštą mėnesį Anykščiuose neveikiančio savivaldybei priklausančios baseino „Bangenis“ vadovė Sonata Veršelienė sako, kad subsidija būtų gyvybiškai reikalinga, nes apyvarta yra kritusi daugiau negu 50 procentų.
„Labai gaila būtų, jeigu ši pandemija sunaikins įstaigą, galima sakyti, save išsilaikiusį savivaldybės verslą“, – BNS teigė S.Veršelienė.
Jos skaičiavimu, atsižvelgiant į sumokėtą GPM, subsidija įstaigai siektų apie 12 tūkst. eurų ir būtų naudojama padengti būtiniausias išlaidas bei skolas. S. Veršelienė sako, kad per karantiną nedirbant patiriami nuostoliai siekia po 8 tūkst. eurų per mėnesį.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento patarėja Jolita Gumaniukienė įsitikinusi, kad dėl koronaviruso krizės nuostolių patyrusios savivaldybės įmonės, negalėdamos gauti subsidijų, yra diskriminuojamos.
Tačiau ji taip pat sutinka, kad dauguma, apie 90 proc. savivaldybių įmonių su subsidijų poreikiu „smarkiai nesusiduria“, nes yra susijusios su viešųjų paslaugų teikimu, tačiau akcentuoja, kad savivaldybės mato ir kelia klausimą, kad jų įmonės veikia ne lygiomis sąlygomis su verslu.
J.Gumaniukienė išskiria, kad labiausiai yra nukentėjusios savivaldybių valdomos keleivių vežimo miesto ir priemiesčio maršrutais įmonės – jų nuostoliai dėl išaugusių sąnaudų „labai smarkiai didėjo“: vežėjai turėjo daug investuoti į savo ir transporto priemonių apsaugos priemones, nuolatinį autobusų dezinfekavimą, dėl kryžminio žmonių sodinimo mažesni autobusai buvo keičiami didesniais, kurie naudoja daugiau kuro, o keleivių sumažėjo.
„Jos veikia tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir privačios įmonės. Pastarosios, teikdamos savivaldybėms paslaugas, gauna valstybės paramą, o analogiškai tokios pačios įmonės, kurių savininkė savivaldybės, negali pasinaudoti. Taip gaunasi konkurencijos iškraipymas“, – BNS teigė asociacijos atstovė, pabrėždama, kad savivaldybės pačios subsidijų skirti negali, nes neturi tam pinigų.
Anot J.Gumaniukienė, maždaug 30-ties savivaldybių transporto įmonių nuostoliai pernai, lyginant su 2019-aisiais, išaugo 30,8 mln. eurų. Tačiau ji pabrėžė, kad 17,3 mln. eurų vežėjai sutaupė, nes vyko mažiau žmonių, kurių kelionės yra kompensuojamos.
Kaip sakė J.Gumaniukienė, asociacija neturi duomenų, kiek nuostolių patyrė ir „kiek jie yra kritiniai“ sporto arenų, stadionų, vandens parkų, kuriuos valdo savivaldybės, veikla.
Viceministras: parama savivaldybių transporto įmonės – tikslinant biudžetą
Finansų viceministras Gediminas Norkūnas BNS pranešė, kad ministerija yra gavusi prašymų kompensuoti tik vežėjų nuostolius: apsisaugojimo priemonių išlaidas, patirtus nuostolius dėl neužpildytų autobusų ir negautas pajamos dėl judėjimo apribojimų.
„Kadangi Vyriausybė savo rezervo lėšomis kompensuoja kovai su pandemija naudotų priemonių išlaidas, o negautų pajamų nekompensuoja nė vienai ekonomikos šakai, turime identifikuoti tik COVID-19 sąlygotas ir dar nekompensuotas išlaidas“, – tvirtina viceministras.
Pasak jo, su Susisiekimo ministerija yra vertinami nuostoliai ir „savivaldybių veiksmai“ juos minimizuojant.
„Vėliau, tikėtina, tikslinant biudžetą, galėtų būti priimti sprendimai dėl savivaldybių transporto įmonių“, – nurodė G.Norkūnas.
„Mes kalbame apie savivaldybių transporto įmonių nuostolius, kuriuos savivaldybės yra įsipareigojusios kompensuoti vežėjams pagal pasirašytas sutartis už nurodytų keleivių vežimo maršrutų aptarnavimą“, – pridūrė jis.
Viceministras taip pat pranešė, kad yra vertinama, kokiomis priemonėmis savivaldybių vežėjai galėtų pasinaudoti.