Prastovas darbuotojams iš viso yra paskelbusios daugiau nei 5 tūkst. įmonių. Tai matyti viešame, Valstybinės darbo inspekcijos skelbiamame sąraše.
Siekdama padėti verslui išsaugoti darbo vietas, valstybė kompensuoja dalį į prastovas išleistų darbuotojų darbo užmokesčio.
Tačiau minėtame sąraše atsidūrė ne tik privačios įmonės.
Antradienio duomenimis, jame – ir Respublikinė Klaipėdos, Visagino, Pakruojo ir Rokiškio psichiatrinė ligoninės. Dar dieną prieš tokių ligoninių buvo šešios.
COVID-19 pandemijos įkarštyje ligoninių darbuotojų išleidimas į prastovas gali atrodyti neįprastas reiškinys, todėl paklausėme šių gydymo įstaigų, kas nutiko.
Skyrių reorganizacijos
Visų į prastovas darbuotojus leidžiančių ligoninių priežastys tai daryti buvo gana panašios.
Visagino ligoninės direktorius Kastytis Matulevičius 15min sakė, kad keliems darbuotojams prastovos buvo paskelbtos padalinį, kur teikiamos akušerijos paslaugos, pertvarkius į skyrių, kur gydomi COVID-19 ligoniai.
„Turime didelį gimdymo skyrių, kuriame yra deguonies prieiga, tai jį laikinai uždarėme ir ten gydome COVID-19 pacientus“, – teigė K.Matulevičius.
„Dalis žmonių iš Gimdymo skyriaus liko dirbti tame kovidiniame skyriuje, bet gal keturiems ar penkiems darbuotojams buvo paskelbtos prastovos“, – pridūrė jis. Šiems darbuotojams, direktoriaus teigimu, nebuvo pakankamai darbo.
Ligoninės vadovas sakė, kad pirmojo karantino metu pavasarį dalis darbuotojų taip pat buvo išleisti į prastovas dėl uždrausto planinių paslaugų teikimo ir pamaininio darbo.
Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris 15min sakė, kad jo gydymo įstaigoje kovidinis skyrius buvo sukurtas sumažinus vaikų skyrių, tad dalis šio padalinio darbuotojų irgi atsidūrė prastovose.
„Vidurinysis personalas visas liko, pediatrė su COVID-19 dirbti nesutiko, o antraeilininkai, kurie anksčiau atvažiuodavo tik į budėjimus naktį, nelabai mums galėjo padėti“, – tvirtino jis.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo trys darbuotojos išleistos į prastovas taip pat neberadus joms darbo.
Norint juos apsaugoti nuo užsikrėtimo rizikų, pasiūlėme jiems prastovas po kelias savaites.
„Skuode, kur buvo apsikrėtusių ir pacientų, ir mūsų pačių darbuotojų, perskirstėme darbą, sustabdėme skyrių veiklą ir trims anesteziologams reanimatologams paskelbėme prastovą, kadangi veiklos jiems suteikti nebegalėjome, o atvykti dirbti į Klaipėdą jie atsisakė“, – 15min pasakojo šios gydymo įstaigos personalo vadovė Jurga Daujotienė.
Pasak jos, dar keli ligoninės Ūkio skyriaus darbuotojai išleisti į prastovas dėl sumažėjusio krūvio.
„Norint juos apsaugoti nuo užsikrėtimo rizikų, pasiūlėme jiems prastovas po kelias savaites, kad pradžioje pamainomis į darbą ateitų vieni, paskui kiti“, – sakė ligoninės atstovė.
Gali gauti valstybės paramą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad ligoninės gali skelbti prastovas ir pretenduoti į valstybės subsidijas, nes yra viešosios įstaigos, net jeigu jų dalininkas yra valstybė ar savivaldybė.
Iš visų prastovas paskelbusių organizacijų viešosios įstaigos sudaro apie 3-4 procentus. Tarp jų yra ne tik ligoninės, bet ir kai kurie savivaldybių kultūros ar sporto centrai, o dar kita dalis – privačios viešosios įstaigos.
Ministerijos atstovė spaudai Edita Banienė 15min sakė, kad daugelis prastovas darbuotojams paskelbusių viešųjų įstaigų veikia socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros ar kitose panašiose srityse.
„Labai svarbu tebesitęsiant pandemijai sudaryti galimybę joms išsaugoti šiose srityse dirbančių darbuotojų darbo vietas ir užtikrinti sklandų paslaugų teikimą gyventojams“, – teigė ji.
Į valstybės subsidijas kompensuoti prastovose esančių darbuotojų darbo užmokesčio negali pretenduoti biudžetinės įstaigos.
Viešai skelbiamame įstaigų, leidžiančių darbuotojus į prastovas, sąraše radome ir keliolika biudžetinių įstaigų. Tačiau jos tvirtina, kad nors darbuotojus į prastovas ir išleido, valstybės subsidijų darbo užmokesčiui negauna.
Vienos iš tokių, Kauno miesto muziejaus direktorius Gabrielius Sužiedėlis 15min patikino, kad valstybės subsidijų įstaiga negauna.
Rokiškio baseino direktorius Vitalijus Jocys tvirtina, kad jo įstaiga atsidūrusi nepavydėtinoje situacijoje, nes negali gauti subsidijų nepaisant to, kad nemažą pajamų dalį susirenka iš komercinės veiklos.
„Šioje situacijoje atsiduriame tarp dviejų girnų“, – 15min teigė baseino vadovas.
„Nenoriu tikėti, kad taip yra“
Verslo atstovai nesutaria, ar valstybei subsidijuoti jai priklausančių viešųjų įstaigų darbuotojų darbo užmokestį per prastovas yra normalu.
„Man tai naujiena, ypač dėl ligoninių. Tikrai kelsime tuos klausimus“, – 15min sakė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Ligoninės, poliklinikos juk nėra uždarytos. Man tai yra kažkas netikėto ir nepaaiškinamo.
„Kaip galima mokėti joms už prastovas, kai jos gauna finansavimą iš biudžeto? Nenoriu tikėti, kad taip yra“, – pridūrė jis.
D.Arlauskas taip pat įtarinėja, kad pandemijos sąlygomis valstybė kaip darbdavys pasigerino padėtį prieš privatų verslą.
Be to, jis teigė, jog prastovos ligoninių darbuotojams iš pažiūros prieštarauja pačiai subsidijų mechanizmo idėjai.
„Prastovų subsidijavimo logika rėmėsi tuo, kad kompensacijos gali tikėtis tada, kai tavo verslas yra sustabdytas dėl karantino ribojimų“, – kalbėjo darbdavių atstovas.
„Ligoninės, poliklinikos juk nėra uždarytos. Man tai yra kažkas netikėto ir nepaaiškinamo“, – pridūrė jis.
Kito verslininkų atstovo Andriaus Romanovskio tokia praktika pernelyg nestebina.
„Formaliai ligoninės nėra dotuojamos iš biudžeto, o finansavimą gauna už atliktas paslaugas. Tai šia prasme bendras principas nepažeistas“, – 15min teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
Pasak jo, šiuo atveju labiau reikėtų gilintis į tai, ar iš tikrųjų yra pagrindo ligoninių darbuotojams būti išleistiems į prastovas, kai gydymo įstaigų krūvis dėl COVID-19 yra ženkliai išaugęs.