Apie 20 valstybinės reikšmės registrų ir informacinių sistemų prižiūrintis Registrų centras savo veikloje kasdien susiduria su iššūkiu įgyvendinti valstybės pavestas funkcijas. Pavyzdžiui, įmonės tvarkomame Juridinių asmenų registre, kuriame kaupiami pagrindiniai duomenys apie visus Lietuvoje įregistruotus juridinius asmenis, vienas iš duomenų yra juridinio asmens buveinės adresas.
Šiuo metu šalyje yra įregistruota apie 260 tūkst. juridinių asmenų, iš kurių beveik kas dešimto buveinės adresas yra netikslus, t. y. neturi adreso objekto kodo. Netikslus juridinio asmens buveinės adresas gali būti dėl keleto priežasčių.
„Pavyzdžiui, gali būti, kad juridinis asmuo savo buveinės adresą iš anksčiau yra nurodęs kaime, kuriame tuo metu nebuvo suteikti adresai. Šiandien kaime jau yra gatvės, namų numeracija, tačiau juridinio asmens buveinės duomenys po adresų suteikimo nebuvo atnaujinti. Antra galima priežastis – buveinės adresas nurodytas patalpose, kurios nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
Trečia, norint registruoti juridinio asmens buveinę, būtinas patalpų savininko sutikimas, tad būna atvejų, kai patalpų savininkai nebepageidauja, kad jiems priklausančiose patalpose būtų įregistruoti tam tikri juridiniai asmenys ir teikia prašymą juos išregistruoti. Tokiais atvejais per nustatytą terminą neįregistravus juridinio asmens naujose patalpose, tokio juridinio asmens buveinė nurodoma konkrečios savivaldybės teritorija“, – aiškina Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento vadovė Jolanta Kazlauskienė.
Duomenis apie kiekvieno juridinio asmens buveinę galima rasti tarp Registrų centro atvertų Juridinių asmenų registro duomenų. Skaičiuojama, kad šiuo metu yra apie 23 tūkst. įmonių ir organizacijų, kurių buveinės adresai dėl vienos iš paminėtų priežasčių yra netikslūs.
Galimos pasekmės
Juridinių asmenų registre esančius juridinių asmenų kontaktinius duomenis, tarp jų ir buveinės adresus, naudoja ne tik Registrų centras, bet ir įvairios valstybės ir savivaldybių institucijos, kurios kai kuriais atvejais neturi kitų galimybių susisiekti su norimu juridiniu asmeniu ar jo vadovu.
Civiliniame kodekse nustatyta, kad visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu. Tuo tarpu Registrų centro tvarkomo Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta, kad juridinio asmens buveinės adresu siunčiami pranešimai apie numatomą inicijuoti likvidavimą, paramos gavėjo statuso panaikinimą.
„Pavyzdžiui, pranešimai apie numatomą paramos gavėjo statuso panaikinimą dėl laiku nepateiktų finansinių ataskaitų paprastai siunčiami nurodytais el. pašto adresais, tačiau jei toks adresas nenurodytas, tuomet pranešimas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu. Jeigu buveinės adresas yra netikslus, juridinio asmens vadovas negaus pranešimo ir praėjus nustatytam terminui tiesiog praras paramos gavėjo statusą, kurį suteikti galės prašyti tik praėjus metams.
Analogiška situacija ir su Registrų centro siunčiamais pranešimais apie pradėtą likvidavimo procedūrą – pranešimui nepasiekus adresato, juridinis asmuo tiesiog bus išregistruotas iš Juridinių asmenų registro“, – apie galimus nesklandumus, su kuriais gali susidurti juridiniai asmenys, kalba J.Kazlauskienė.
Be to, pasak jos, juridinio asmens buveinės adresu yra grąžinami juridinio asmens pateiktų dokumentų originalai, kai yra atsisakoma registruoti tam tikrus duomenis. Taigi šiuo atveju, esant netiksliam buveinės adresui, rizikuojama prarasti dokumentų originalus.
Kaip patikslinti?
Duomenis apie juridinio asmens buveinę galima pateikti ir atnaujinti prisijungus prie Registrų centro savitarnos sistemos, taip pat teikiant prašymą atvykus fiziškai į vieną iš Registrų centro klientų aptarnavimo padalinių.
Pasikeitus juridinio asmens buveinės adresui, Registrų centrui reikia pateikti prašymą įregistruoti pakeitimus (JAR-1 forma), taip pat juridinio asmens organo sprendimą dėl buveinės pakeitimo. Jeigu juridinis asmuo nėra patalpų, suteikiamų juridinio asmens buveinei registruoti, savininkas ar šios patalpos priklauso bendrosios nuosavybės teise, teikiamas rašytinis savininko ar bendraturčio sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens buveinei registruoti.
Tikslinant netikslaus buveinės adreso duomenis, pavyzdžiui, kai nebuvo nurodytas unikalus nekilnojamojo daikto numeris, užtenka užpildyti formą JAR-1, nurodant joje teisingus buveinės adreso duomenis.
Jei dokumentus teikia ne bendrovės vadovas, o atstovas, kartu su dokumentais turi būti pateikiami atstovo įgaliojimus patvirtinantys dokumentai.
