Dėl šios priežasties verslininkai reikalingus konsultantus ima ugdyti iš savo turimų darbuotojų.
Labiausiai stinga konsultavimo įgūdžių
Pasak ISM universiteto Organizacijų konsultavimo ekspertės Linetos Ramonienės, šiuo metu Lietuvos vadovams labiausiai stinga konsultavimo kompetencijų, todėl šie dažnai samdo konsultantų paslaugas iš išorės. Ypač šių specialistų poreikis išauga įmonei išgyvenant pokyčius – susijungimus, restruktūrizaciją, plėtrą.
Šiuo metu Lietuvos vadovams labiausiai stinga konsultavimo kompetencijų, todėl šie dažnai samdo konsultantų paslaugas iš išorės.
Įmonės pokyčių metu reikalingi ekspertai, kurie puikiai išmanytų įmonės veiklą, specifiką, konkurencinę aplinką, turėtų aiškią pokyčių viziją. Išoriniai konsultantai gali atlikti šias funkcijas, tačiau šis procesas imlus laikui ir kaštams, taigi, įmonės jaučia vidinių konsultantų poreikį – asmenų, dirbančių įmonėje ir gebančių esant reikalui atlikti konsultanto vaidmenį.
„Būtent konsultavimo kompetencijos šiuo metu yra silpniausios tiek vadovų, tiek darbuotojų lygmenyje“, – sakė L. Ramonienė.
Vidiniai organizacijų konsultantai prisideda prie verslo planavimo, procesų tobulinimo, pokyčių, rizikų valdymo, organizacijos veiklos efektyvumo užtikrinimo. Pagrindinis vaidmuo, kurį atlieka vidinis konsultantas yra pokyčio įgalinimas organizacijoje.
Vidinio konsultanto vaidmuo organizacijose dažniausiai yra integruotas į skirtingas pozicijas. „Labai retai sutiksime visiškai atskirą vidinio konsultanto pareigybę. Neretai tai būna laikina pozicija ir įvykdžius tam tikrą pokytį, įgyvendinus projektą, darbuotojas grįžta į įprastinę savo darbo vietą“, – pridūrė L. Ramonienė.
Sunkiausia – „parduoti“ idėjas
Konsultavimo kompetenciją sudaro keliolika įgūdžių, tarp kurių problemos identifikavimo metodologijos, analitika, sprendimų paieška ir priėmimas, sprendimų komunikavimas bei poveikio darymas.
„Vidiniai konsultantai moka klausti teisingų klausimų, atsiriboti nuo asmeniškumų, moka klausytis ir išgirsti, išmano daugelį intervencijos metodologijų, daro įtaką darbuotojams ir skatina organizaciją tobulėti. Negalima nepaminėti prie konsultavimo kompetencijos ir rizikų valdymo. Pokyčiui labai dažnai yra priešinamasi organizacijose, skirtingos interesų grupės siekia pokytį pakreipti sau naudinga linkme, vyksta vidiniai politiniai žaidimai, kuriuos vidinis konsultantas turi suprasti. Rizikas identifikavę yra daugelis įmonių Lietuvoje, bet jų negeba valdyti“, – sakė ekspertė.
L. Ramonienė tikino, kad šiuo metu Lietuvos vadovams sunkiausia „parduoti“ savo idėjas apie pokyčius akcininkams ar įmonės vadovybei. „Pokytį organizacijoje reikia mokėti „parduoti“ ir tam nepakanka mokėti jį pristatyti, bet reikia ir tarpasmeninių kompetencijų, kurios padėtų vidiniams klientams ta idėja patikėti. Kad visą tai padarytų, vidinis konsultantas turi labai gerai save pažinti, žinoti savo stipriąsias ir silpnąsias puses ir pirmąsias kryptingai išnaudoti, o antrąsias ugdyti“, – teigė L. Ramonienė.
Sunkiau nei išoriniams konsultantams
„Danske Bank“ Verslo plėtros tarnybos vadovas Darius Jasinskis yra vienas iš banke dirbančių žmonių, kurie esant reikalui užima vidinio konsultanto rolę, bei padeda vadovybei rasti sprendimus ir jų įgyvendinimo būdus pokyčių metu.
Praktika rodo, kad vidiniams konsultantams iš organizacijos vidaus keliami dar didesni reikalavimai nei išoriniams.
Pasak jo, praktika rodo, kad vidiniams konsultantams iš organizacijos vidaus keliami dar didesni reikalavimai nei išoriniams, mat dažnai iš vidinių konsultantų įmonės vadovybė tikisi be didesnių papildomų kaštų pasiekti kuo geresnį norimą rezultatą.
„Norint sėkmingai konsultuoti įmonės viduje, svarbu aiškiai nusistatyti konsultavimo srities ribas. Konsultantas turi aiškiai žinoti, kokioje srityje konsultuoja, kokiais klausimais, kada prasideda ir kada baigiasi konsultavimas. Konsultavimas turi būti apibrėžtas pradžią, pabaigą ir konkretų tikslą turinčiame projekte bei, geriausia, pagrįstas praktiniu tos srities išmanymu ir patirtimi. Tačiau šalia aiškių projekto rėmų apibrėžimo, turimos praktinės patirties bene svarbiausia – aukščiausio lygio vadovų palaikymas. Būtent aukščiausio lygio bei aukštesniųjų vadovų grandis tiesiogiai valdo pokyčiui reikalingus vidinius resursus, vienaip ar kitaip juos įtakoja bei motyvuoja prisidėti ar tyliai ignoruoti vidinio konsultanto veiklą“, – patirtimi dalijosi D. Jasinskis.
BI Norwegian Business School Organizacijų konsultavimo modulio vadovas Steinaras Bjartveitas teigia, kad jau kurį laiką Norvegijoje jaučiamas didelis vidinių konsultantų poreikis ypač organizacinės plėtros ir žmogiškųjų išteklių valdymo srityse. Anot jo, vidiniai konsultantai pažįsta įmonę iš vidaus, daro pokyčius, kurie atliepia įmonės kompleksiškumą, todėl kai kurios didesnės įmonės Norvegijoje net turi „konsultantų agentūras“ įmonės viduje.
