Liepą euro zonoje užfiksuota 0,2 proc. infliacija, o Lietuvoje – nulinė. Tai reiškia, kad bendras kainų lygis nepakito, nors buvo ir smarkiai brangusių, ir smarkiai pigusių produktų.
Tarp kitų euro zonos narių Lietuva išsiskyrė savo viešbučių ir restoranų sektoriumi – jo paslaugos pabrango 5,6 proc. Tai buvo aukščiausias rodiklis visoje euro zonoje. Antroje vietoje – Estija, kur viešbučiai ir restoranai brango 3,6 proc.
Šio sektoriaus paslaugos liepą brangesnės buvo beveik visose euro zonos narėse, išskyrus Kiprą, kur jos pigo 1,1 proc. Pastarasis euro zonoje „sužibėjo“ maisto kainų augimu – užfiksuotas net 9,4 proc. prieaugis. Tuo metu Lietuvoje maistas ir gėrimai brango 1,5 proc.
Į viršų Lietuvoje taip pat smarkiai šoktelėjo alkoholio ir tabako kainos – 5 proc. Daugiau jos augo tik Belgijoje (7,2 proc.) ir Estijoje (6,2 proc.).
3,1 proc. Lietuvoje brango sveikatos apsaugos paslaugos. Jų kainos kilo visoje euro zonoje, išskyrus Portugaliją ir Nyderlandus, o labiausiai į viršų šoktelėjo Suomijoje, kur užfiksuotas 6,9 proc. šių paslaugų brangimas.
Įdomūs ir švietimo kainų pokyčiai. Nors visoje euro zonoje kainos išliko panašios, išsiskyrė Estija, kur paslaugos pigo 10 proc., ir Belgija, kur jos brango 28,8 proc.
Liepą euro zonoje pigo ryšiai: Austrijoje – 6,5 proc., Lietuvoje – 5,1 proc., o Nyderlanduose kainos sumažėjo 4,6 proc.
