Jos duomenimis, pirmąją karantino savaitę prekybos tinklų pardavimai padidėjo 3 proc., o antrą ir trečią krito 2–3 proc. Tuo metu Velykų savaitę pardavimai augo 7 proc. Tačiau net 34 proc. apyvarta augo paskutinę savaitę iki paskelbiant karantiną.
„Didžiausias, net 34 proc. apyvartos prieaugio pikas šiemet buvo pasiektas vienuoliktą savaitę, kuomet pirkėjai išgirdo apie uždaromas mokyklas ir netrukus įsigaliosiantį karantiną. Tuo metu ypač didelę paklausą turėjo visos maisto ir greito apyvartumo ne maisto prekės, išskyrus pramonines prekes. Tačiau žmonėms užsidarius namuose situacija greitai ėmė keistis“, – pranešime sakė „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp.
Anot jos, prieš Velykas vėl ūgtelėjo maisto pardavimai: šaldyto (11 proc.) ir šviežio (8 proc.), taip pat bakalėjos (7 proc.). Augo ir asmens higienos ir kosmetikos (17 proc.) bei sveikatos prekių (4 kartais) pardavimai.
„Velykų savaitės apyvartos prieaugis iš esmės atitiko šių metų pradžią, kuomet maisto prekių, kosmetikos ir patogaus apsipirkimo vietų apyvarta pasižymėjo nedideliu vidutiniu 6 proc. augimu. Pernai penkiolikta metų savaitė nebuvo šventinė, todėl velykinės prekybos suaktyvėjimas šiemet buvo tikrai nedidelis“, – teigė I.Lepp.
Per karantiną labiausiai smuko nebūtinų prekių pardavimai – drabužiai, avalynė, namų ūkio, sporto prekės, žaislai. Mažiau pirkta ir užkandžių, saldumynų, smuko ir vaikų priežiūros prekių perkamumas.
Lietuvoje pirmąją balandžio savaitę 87 proc. vartotojų pripažino sumažinę apsipirkimo apimtis maisto prekių parduotuvėse, 78 proc. atsisakė ne namuose gaminto maisto.
