Paskelbta, kad nuo rugpjūčio 1 d. NMA bus pradėtos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. O liepos pradžioje jau buvo patvirtintos šiam šaukimui parengtos naujos įgyvendinimo taisyklės.
„Pareiškėja – moteris arba pareiškėjo – juridinio asmens – pagrindinė akcininkė, esanti ja ne mažiau kaip 1 m. iki paraiškos pateikimo (paraiškos pateikimo dieną ne trumpiau kaip paskutinius vienerius metus nepertraukiamai), yra moteris (pagrindinė akcininkė – akcininkė, turinti daugiau kaip 50 procentų juridinio asmens akcijų, žemės ūkio bendrovės pajų. Kito juridinio asmens, neturinčio akcininkų (pavyzdžiui, mažosios bendrijos, kooperatinės bendrovės), vadovė yra moteris) – suteikiami 5 balai“, – nma.lt tinklalapyje pateiktą informaciją cituoja vyriškis. Jo manymu, tai – diskriminacinis punktas vyrų atžvilgiu.
Pasiūlė kreiptis į ministeriją
NMA Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vyriausioji specialistė Donata Macevičienė 15min teigė, kad priemonių įgyvendinimo taisykles rengia ir dėl prioritetų sprendžia Žemės ūkio ministerija (ŽUM), todėl pagal kompetenciją pasiūlė kreiptis į ministeriją.
Pastaroji 15min jau anksčiau yra išaiškinusi, kad atrankos kriterijus, susijęs su papildomu penkių balų skyrimu moterims, įvestas, siekiant pozityviosios moterų diferenciacijos ir ekonominio moterų aktyvumo skatinimo. Moterys esą vis dar neaktyvios kuriant verslus ir vystant savarankišką ekonominę veiklą Lietuvoje.
ŽŪM atkreipia dėmesį, kad atrankos kriterijais, priešingai negu tinkamumo sąlygomis, siekiama ne panaikinti galimybę projektams gauti finansavimą, tačiau nustatyti jų pirmumą, išskiriant svarbiausius aspektus.
Laikoma specialiąja priemone, o ne diskriminacija
Tuo metu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus atstovė ryšiams su visuomene Izabelė Švaraitė paaiškino, jog situacija, kai projekto finansavimo kriterijuose įvardijami papildomi 5 balai moterims, yra pateisinama Lygių galimybių įstatyme numatytomis išimtimis, kas nėra laikoma diskriminacija. Šiuo konkrečiu atveju tai laikytina specialiąja priemone didinti moterų užimtumą ir įtraukimą į darbo rinką.
„Europos Sąjungos projektų rėmimo praktika rodo, kad palankesnių sąlygų sudarymas tam tikroms pažeidžiamoms grupėms yra pateisinama priemonė. Pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai numato, kad valstybės narės, siekdamos prisidėti prie Sąjungos kaimo plėtros prioritetų įgyvendinimo, gali į savo kaimo plėtros programas įtraukti temines paprogrames, skirtas specifiniams poreikiams patenkinti“, – teigė I.Švaraitė.
Tokios teminės paprogramės gali būti susijusios su jaunaisiais ūkininkais ir moterims kaimo vietovėse.
Diskriminacija nustatyta, kai lengvata neproporcinga
Pernai lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė atliko tyrimą, kuriame buvo aiškinamasi, ar papildomi balai jauniems ūkininkams nėra vyresnio amžiaus pretendentų diskriminacija. Diskriminacijos faktas buvo nustatytas, kadangi lengvata buvo neproporcinga – asmenims iki 29 m. buvo skiriami papildomi 25 balai. Pakeitus taisykles (papildomų balų skaičių sumažinus iki 10), šios sąlygos tapo proporcingos siekiamam tikslui, tad nebebuvo laikomos pažeidimu.
15min jau aprašė panašų atvejį. Tuomet tinklalapyje idus.lt grafoje „ES parama verslo pradžiai kaime“ buvo galima atsisiųsti Atrankos kriterijų vertinimo balais lenteles fiziniams asmenims ir įmonėms. Toje verslo kaime pradžios projekto balų lentelėje nurodoma, kad jeigu esate moteris, gaunate penkis papildomus balus. 15min skaitytojas iškėlė klausimą, ar tai nėra diskriminacijos forma? Vis dėlto, ekspertų aiškinimu, taip nėra.
Dėkojame skaitytojui už pasiūlytą temą.
