Paskelbta Nobelio ekonomikos premija: atiteko padėjusiems suprasti tautų gerovės skirtumus

„Jie padėjo mums suprasti tautų gerovės skirtumus“, – nurodoma komiteto pranešime žiniasklaidai.

Jame sakoma, kad šių metų premijos laureatai pademonstravo visuomenės institucijų svarbą šalies gerovei. Visuomenės, kuriose padėtis dėl teisės viršenybės prasta, o institucijos išnaudoja gyventojus, neinicijuoja augimo ar permainų į gera. Laureatų tyrimai padeda suprasti, kodėl taip yra.

Įtraukios institucijos – ilgalaikė nauda visiems

„Kai europiečiai kolonizavo dideles pasaulio dalis, institucijos tose visuomenėse pasikeitė. Kartais tai vykdavo dramatiškai, bet ne visur vienodai, – rašė ekonomikos premijos komitetas. – Kai kur tikslas būdavo išnaudoti autochtonų bendruomenę ir paimti išteklius kolonizatorių naudai. Kitur kolonizatoriai sukūrė įtraukias politines ir ekonomines sistemas, ilguoju laikotarpiu naudingas migrantams europiečiams.“

Nobelio ekonomikos premijos laureatai parodė, jog vienas paaiškinimas faktui, kad šalių gerovė nėra vienoda, yra visuomenės institucijos, suformuotos kolonizacijos metu, pažymėjo komitetas.

Kaip pademonstravo laureatai, įtraukios institucijos dažnai būdavo kuriamos šalyse, kurios kolonizavimo metu buvo neturtingos, ir galiausiai šios šalys, bendrai kalbant, suklestėjo.

Tai viena iš svarbių priežasčių, nulėmusių tai, kad buvusios kolonijos, kurios kažkada buvo turtingos, dabar yra skurdžios, ir atvirkščiai.

Kai kurios šalys įstrigo situacijoje su institucijomis, skirtomis turtui paimti, ir lėtu ekonomikos augimu, rodo laureatų tyrimai. Įtraukios institucijos sukuria ilgalaikę naudą visiems, o priešingu atveju nauda trumpalaikė ir ją gauną tik valdžioje esantys žmonės.

„Kol politinė sistema užtikrina jų tolesnį valdymą, tol niekas netikės jų pažadais apie būsimas ekonomines reformas. Kaip sako laureatai, štai todėl padėtis negerėja“, – nurodoma komiteto pareiškime.

„Tačiau šis nesugebėjimas duoti patikimų pažadų dėl pozityvių permainų gali paaiškinti ir tai, kodėl kartais vyksta demokratizacija, – pareiškime nurodo ekonomikos premijos komitetas. – Kai iškyla revoliucijos grėsmė, valdžioje esantys žmonės susiduria su dilema. Jie norėtų likti valdžioje ir bandyti nuraminti mases ekonominių reformų pažadais, bet mažai tikėtina, jog populiacija patikės, kad jie negrįš prie senosios sistemos, kai tik viskas nurims. Galiausiai vienintelis pasirinkimas gali būti vadžios perdavimas ir demokratijos sukūrimas.“

„Didžiulių pajamų skirtumų tarp šalių mažinimas yra vienas didžiausių mūsų laikų iššūkių. Laureatai parodė visuomenės institucijų svarbą šiam (tikslui) pasiekti“, – sakė Ekonomikos mokslų premijos komiteto pirmininkas Jakobas Svenssonas.

Nobelių sezono pabaiga

57 metų D.Acemoglu, kuris yra gimęs Stambule Turkijoje, dėsto Masačusetso technologijos institute (MIT) Keimbridže, JAV.

Šefilde Jungtinėje Karalystėje gimęs 61 metų S.Johnsonas taip pat yra MIT profesorius.

1960-aisiais gimęs britas J.A.Robinsonas yra Čikagos universiteto Ilinojuje profesorius.

Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų) piniginę premiją.

Pernai Nobelio ekonomikos premija, kuria užbaigiamas apdovanojimų sezonas, buvo paskirta Harvardo universiteto profesorei Claudiai Goldin už darbus, padėjusius suprasti moterų vaidmenį darbo rinkoje.

Nobelio ekonomikos premija formaliai vadinama „Švedijos centrinio banko ekonomikos mokslų premija Alfredui Nobeliui atminti“. Šis apdovanojimas teikiamas nuo 1969 metų ir dabar daugelio yra laikomas viena iš Nobelio premijų.

Nors tai yra prestižiškiausias apdovanojimas, kurio gali tikėtis ekonomistas, jis neįgavo tokio paties statuso, kokį turi A. Nobelio testamente išvardyti apdovanojimai – už nuopelnus medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir taikos srityse.

Šių metų Nobelio premijų sezonas prasidėjo praėjusį pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečiams Victorui Ambrosui ir Gary Ruvkunui už mikro-RNR atradimą ir jos vaidmenį potranskripciniame genų reguliavime.

Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo JAV mokslininkas Johnas J.Hopfieldas ir Geoffrey E.Hintonas iš Kanados už atradimus ir išradimus, įgalinančius mašininį mokymąsi naudojant dirbtinius neuronų tinklus.

Premijos už pasiekimus chemijos srityje laureatai paaiškėjo trečiadienį. Ji paskirta Davidui Bakeriui iš JAV už kompiuterinį baltymų projektavimą bei Jungtinėje Karalystėje dirbantiems Demisui Hassabi ir Johnui M.Jumperiui už baltymų struktūros nuspėjimą.

Ketvirtadienį Švedijos akademija paskelbė, kad 2024 metų Nobelio literatūros premija buvo paskirta Pietų Korėjos autorei Han Kang „už intensyvią poetišką prozą, kurioje susiduriama su istorinėmis traumomis ir atskleidžiamas žmogaus gyvenimo trapumas“.

Penktadienį Norvegijos Nobelio komitetas taikos premijos laureate paskelbė Japonijos organizaciją „Nihon Hidankyo“ už „pastangas sukurti pasaulį be branduolinių ginklų ir už tai, kad jie įrodė, jog branduoliniai ginklai daugiau niekada neturi būti naudojami“.

Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A.Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.