Pasak Švedijos karališkosios mokslų akademijos, premija jiems buvo skirta „už jų atliktą turto kainų empirinę analizę“.
Šie trys ekonomistai „padėjo pamatą dabartiniam turto kainų supratimui. Jos iš dalies priklauso nuo rizikos fliuktuacijų ir rizikos vertinimo, iš dalies – nuo elgsenos šališkumo ir trinties rinkose“, pridūrė akademija.
74 metų E.Fama ir 60 metų L.P.Hansenas yra Čikagos universiteto profesoriai, o 67 metų R.Shilleris profesoriauja Yale'io (Jeilio) universitete Konektikute.
Šie trys ekonomistai „padėjo pamatą dabartiniam turto kainų supratimui. Jos iš dalies priklauso nuo rizikos fliuktuacijų ir rizikos vertinimo, iš dalies – nuo elgsenos šališkumo ir trinties rinkose“.
R.Shilleris, pagarsėjęs perspėjimais dėl technologijų ir nekilnojamojo turto rinkų burbulų, sakė reagavęs su „nepasitikėjimu“, kai pirmadienį paryčiais sulaukė skambučio iš Švedijos akademijos.
„Daug žmonių yra sakę, jog tikisi, kad laimėsiu aš, tačiau suvokiu, jog yra daugybė žmonių, kurių nepaisiau, todėl sakyčiau – ne, aš to nesitikėjau“, – jis telefonu aiškino žurnalistams Stokholme.
Nuo praeito amžiaus 7-o dešimtmečio E.Fama ir kiti demonstravo, kaip sudėtinga prognozuoti kainas rinkose trumpuoju laikotarpiu. Šios išvados pakeitė rinkos praktiką – pavyzdžiui, sukūrus indeksinius fondus, nurodė akademija.
Po dviejų dešimtmečių R.Shilleris parodė, kad akcijų ir obligacijų rinkos labiau prognozuojamos ilguoju trejų ar daugiau metų laikotarpiu, o L.P.Hansenas sukūrė statistinius metodus kainų svyravimo teorinių modelių patikimumui tikrinti.
„Šie trys žmonės labai skirtingi, o juos vienijantis dalykas yra aktyvų kainodara“, – nurodė žurnalistas Davidas Warshas, apžvelgiantis ekonomikos akademikų pasiekimus savo tinklaraštyje „Economic Principals“.
Šis ekonomistų trejetas pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (3,2 mln. litų) piniginę premiją. Nuo 2001-ųjų iki 2011 metų Nobelio laureatams būdavo skiriama 10 mln. Švedijos kronų piniginė premija, tačiau Nobelio fondas šią sumą sumažino dėl ekonomikos krizės.
Nobelio ekonomikos premija yra paskutinė šiemet paskirta Nobelio premija, kurią minėdamas trijų šimtų metų jubiliejų švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui įsteigė Švedijos centrinis bankas „Riksbank“.
Praėjusiais metais ši 1968 metais įsteigta premija atiteko dviem amerikiečiams – Alvinui Rothui ir Lloydui Shapley „už stabilių paskirstymų teoriją ir rinkos konstravimo praktiką“.
Nobelio ekonomikos premija pirmą kartą buvo įteikta 1969 metais. Nuo tada ekonomikos premiją gavo 74 laureatas, iš jų 52 amerikiečiai ir tik viena moteris – Elinor Ostrom.
Oficiali Nobelio premijų įteikimo ceremonija įvyks Stokholme ir Osle gruodžio 10 dieną, kai bus minimos premijų steigėjo Alfredo Nobelio mirties metinės.
1896 metais mirusio pramonininko, kuris išrado dinamitą, premijos pirmą kartą buvo įteiktos 1901 metais.
