Žodžio kišenėje neieškantis ekonomistas agentūrai AFP sakė, kad bendra Europos valiuta buvo struktūriškai ydinga nuo pat pradžių ir atima iš euro zonos narių gyvybiškai svarbią galimybę koreguoti savo ekonomikas.
„Jie pastatė vežimą prieš arklį. Jie mėgino sukurti eurą dar neturėdami institucijų“, – sakė 73 metų J.Stiglitzas, anksčiau ėjęs Pasaulio banko vyriausiojo ekonomisto pareigas.
Jo teigimu, nors euras galbūt naudingas „keliems žmonėms ir bankininkams, kurie gali lengvai pervesti pinigų“. Tačiau jis ne toks geras dalykas paprastiems euro zonos gyventojams, kenčiantiems nuo stringančios ekonomikos ir aukšto nedarbo.
Jo teigimu, nors euras galbūt naudingas „keliems žmonėms ir bankininkams, kurie gali lengvai pervesti pinigų“.
„Mūsų visuomenės stagnuoja, mes neaugame. Tai tampa impulsu ekstremalioms dešinės pakraipos partijoms“, – sakė J.Stiglitzas, atkreipdamas dėmesį į stiprėjančias ultradešiniųjų pažiūrų partijas Prancūzijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje ir Austrijoje. Iš dalies dėl to kaltas didelis nedarbo lygis.
Kritikuoja ECB
J.Stiglitzas taip pat nepagailėjo kritikos Europos Centriniam Bankui ir euro zonos taisyklėms.
„Turi keisti taisykles, jeigu jos yra blogos. Jeigu taisyklės yra blogos, pasekmės bus katastrofiškos, – sakė ekonomistas. – Šios taisyklės nėra tokios pačios, kaip Dešimt Dievo įsakymų, kuriuos Dievas davė Mozei ant Sinajaus kalno.“
J.Stiglitzo nuomone, euro zonos finansinės ir monetarinės taisyklės „turi būti pergalvotos“.
Ekspertas sukritikavo ir Stabilumo ir augimo paktą, kuris riboja euro zonos narių biudžetų deficitus iki 3 proc. BVP, bei griežtas ECB valdymo taisykles.
ECB turi įgaliojimų išlaikyti infliaciją „artimą ar mažesnė už 2 proc.“, tačiau skirtingai nuo JAV federalinio rezervo sistemos, darbo vietų kūrimas nėra vienas jo prioritetų.
„Jie surišo Europos šalims rankas ... ir jie surišo rankas centriniam bankui ir liepė: „Rūpinkis tik infliacija“, – sakė ekonomistas.
Sprendimas
Tad koks yra galimas sprendimo būdas pagal J.Stiglitzą? „Daugiau Europos“ ir „mažiau taupymo“, kuris tik veda prie ekonomikos traukimosi“, sakė jis.
Jis taip pat ragina euro zonos šalis bendrai leisti obligacijų, nors ši tema yra tikras tabu Vokietijoje, bei sukurti „bendrą indėlių draudimą, kuris leis kartu spręsti bankų problemas“.
J.Stiglitzas taip pat paleido didelę kritikos strėlę į Vokietijos pusę dėl šios propaguojamos taupymo politikos po euro zoną ištikusios skolų ir bankų krizės.
„Nuomonę, jog gali atsigauti ir pasiekti visišką užimtumą ir klestėjimą griežtomis taupymo priemonėmis, jau atmetė dauguma ekonomistų, atmetė ir Tarptautinis valiutos fondas. Tačiau, rodos, Vokietijos vyriausybėje tai išlieka dominuojančia nuomone, ypač šalies Finansų ministerijoje, – sakė J. Stiglitzas. – Lengviausias sprendimo būdas būtų Vokietijai išstoti iš Europos Sąjungos.“
