Lietuvos ekonomika šiemet turėtų stiebtis sparčiausiai per pastaruosius kelerius metus – 3 proc. BVP augimas yra bazinis „Nordea“ prognozuojamas scenarijus.
Bet šiemet laukiama ir didesnio kainų didėjimo – plačiau atvertos lietuvių piniginės augina vidaus paklausą ir vartojimą.
„Nordea“ prognozuoja, kad atlyginimai šiemet Lietuvoje didės 6 proc., tuo tarpu infliacija pasieks piką ties 3,4 proc. Auganti infliacija apribos realių pajamų augimą, ir gyventojų vartojimas negalės augti taip sparčiai, kaip pastaraisiais metais po 4,7 proc. per metus. „Nordea“ tikėtųsi, kad išlaidas lietuviai galės didinti po 3–4 proc. per metus.
„Tikime, kad vidaus vartojimo augimas šiemet pasieks piką ir jo augimas po to sulėtės. Ekonomikos augimas didėja visose Baltijos šalyse, lyginant su 2016 m., šiemet tikimės didesnio augimo. Ūkis ne tik auga, bet ir tampa labiau subalansuotas“, – teigia „Nordea“ Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas Žygimantas Mauricas ir pripažįsta, kad mato geresnes perspektyvas, nei ankstesnėje ekonomikos apžvalgoje.
Išlaidos – dėl šešėlio ir emigrantų
Paklaustas, kas lemia, kad išlaidos Lietuvoje rekordiškai auga tuomet, kai lietuvių atlyginimai yra vieni mažiausių ES, Ž.Mauricas tą aiškino šešėline ekonomika ir emigrantų perlaidomis.
„Šešėlinė ekonomika yra gana didelė, ypač darbo rinkoje, kur mažos ir vidutinės įmonės vis dar įpratusios atlyginimus mokėti neoficialiai, ypač tam tikruose sektoriuose kaip statybos ir pan. Kita priežastis – iš Didžiosios Britanijos ir kitų šalių gauname daug perlaidų. Daug žmonių per pastaruosius metus emigravo ir dirba užsienyje, jie siunčia pinigus į Lietuvą ir jie patenka į ekonomiką. Tokių žmonių gali būti apie pusę milijono“, – sako Ž.Mauricas.
Jis taip pat mini, kad atlyginimų ir BVP santykis šalyje yra labai mažas, atlyginimai atsilieka nuo BVP augimo.
Iki šiol atlyginimų ir infliacijos augimą pristabdė išoriniai veiksniai – žemos energetikos išteklių kainos, importuojamų produktų žemos kainos.
„Šiemet infliacija – tiek prekių, tiek ir atlyginimų – gali ir labiau išaugti, kadangi nebeturėsime išorinių faktorių, lėmusių lėtesnį atlyginimų augimą. Trumpuoju laikotarpiu tai padidintų vartojimą, bet ilgu laikotarpiu yra rizika, kad Baltijos šalys praras konkurencingumą ir per daug išsiplės, prieš tapdamos turtingomis. Šalims būtina investuoti į aukštąsias technologijas, tapti tokiomis, kaip Šiaurės šalys, kadangi nebegalės mėgautis mažų kainų ekonomikos sąlygomis“, – aiškina Ž.Mauricas.
„Nordea“ vertinimu, yra reali grėsmė, kad Lietuva, panašiai kaip 2005–2007 metais, įsisuks į nevaldomą kainų ir darbo užmokesčio augimo spiralę, kuomet darbo užmokestis vejasi augančias kainas, o augančios kainos – didėjantį darbo užmokestį. Jei produktyvumas nedidės taip pat greitai, kaip infliacija ir darbo užmokestis, Lietuva gali tapti brangia anksčiau nei taps turtinga.
Atitinka Mastrichto kriterijus
„ES pamatytume tik 5 šalis, kurios atitinka Mastrichto kriterijus, ir tarp tų šalių yra Baltijos šalys – jos atlieka puikų darbą balansuodamos biudžetus, viešuosius finansus, ir turi gerą pagrindą augti tęsiant atsakingą fiskalinę politiką“, – teigia Ž.Mauricas.
Jis tikina, kad visoje ES šalyse lūkesčiai dėl ekonominės padėties yra itin aukšti – visose šalyse, išskyrus Graikiją, tikimasi augimo. Nerimą keliantys veiksniai – JAV prezidento Donaldo Trumpo ekonominės politikos neapibrėžtumas, ES penki scenarijai ateičiai ir regiono politika.
Ž. Mauricas tikisi, kad šiemet Lietuvių gamintojai atsigręš į Vakarų rinkas – didžiausio eksporto augimo tikimasi į Skandinaviją, ES šalis ir JAV. Taip pat ES finansavimas turėtų skatinti ir investicijų šalyje augimą.
Skolininkus Ž.Mauricas ramina, kad bent jau iki 2018 m. nereikėtų tikėtis palūkanų augimo.
