Vertybinių popierių komisija neneigia, kad tokie atvejai neprideda rinkai skaidrumo, tačiau pabrėžia – tai nepažeidžia teisės aktų, juolab kad bet kuris akcininkas, peržengęs deklaruojamą ribą, apie tai turi pranešti viešai, rašo „Verslo žinios“.
„Bendrovių akcininkų neatskleidimas yra ydingas ir visiškai prieštarauja nuostatoms, kad kotiruojamos bendrovės yra skaidrios ir atviros. Investuotojams yra būtina žinoti, kas yra pagrindiniai akcininkai, o ne kur jie laiko savo akcijas, nes pastaruoju atveju informacija yra visiškai bevertė“, – tikino Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas ir „Finasta Asset Management“ fondų valdytojas Marius Dubnikovas.
„Aišku, atvejai, kai akcininkų sąraše yra nurodoma banko klientų sąskaita, skaidrumo neprideda ir gali susidaryti įspūdis, kad po ja gali „slėptis“ asmenys, nenorintys būti nurodomi kaip bendrovės akcininkai“, – sakė VPK pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas.
Jis pabrėžė, kad tokių sąskaitų egzistavimas nepanaikina asmenims įstatyme įtvirtintos pareigos pranešti komisijai ir emitentui apie nustatytos balsų ribos peržengimo faktą.
„Pieno žvaigždžių“ vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas sutinka – kuo daugiau skaidrumo, tuo geriau, tačiau, jo nuomone, nereikėtų perlenkti lazdos.
„Smulkiesiems investuotojams, be abejo, smalsu ir įdomu. Kita vertus, labai priklauso nuo akcininkų struktūros – jei matome, kad tarp įmonės akcininkų, tarkim, yra didelė vadovybės dalis, tai visi kiti „pasislėpę“ akcininkai galbūt ne taip jau yra svarbūs“, – sakė L.Sasnauskas.
Nuo 2010 metų spalio 1 dienos pagal Akcinių bendrovių įstatymą visos bendrovės Registrų centrui turės pateikti akcininkų sąrašą, todėl ir Lietuvoje bendrovių akcininkų sąrašai taps vieši ir su jais galės susipažinti visi asmenys.
