Brokerių bendruomenės nariai, kuriems, kaip patys sako, gresia išnykimas, tikina, jog pakeitimai plačiau atveria duris šia veikla užsiimti bankams, kredito unijoms ir kitoms finansinėms institucijoms, o naujos formuluotės, atsirandančios įstatyme, juos įpareigos užmokestį imti iš besidraudžiančių klientų. Dėl šių pakeitimų smarkiai augtų kainos vartotojams. Nors Finansų ministerija tikina, jog priimtos pataisos įneš daugiau skaidrumo šioje veikloje, o brokeriams, priešingai, sudarys galimybę išplėsti savo veiklą ir didinti Lietuvos žmonių finansinį raštingumą.
Patikės finansinį raštingumą
Savaitgalį Klaipėdoje vyko brokerių bendruomenei itin aktualus metinis renginys „Draudimo forumas 2017”, kuriame pranešimą skaitė Finansų rinkų politikos departamento direktorius Sigitas Mitkus. Jo teigimu, Europoje Lietuva pagal draudimo apimtis rikiuojasi sąrašo paskutinėse eilutėse.
2016 metais draudimo augimas sudarė dešimt procentų, prognozuojame, kad šiemet augimas sudarys 9–11 procentų, - kalbėjo S.Mitkus.
„2016 metais draudimo augimas sudarė dešimt procentų, prognozuojame, kad šiemet augimas sudarys 9–11 procentų. Tai, žinoma, džiugina, ir jūs prie to prisidedate“, – kalbėjo S.Mitkus, primindamas, jog šiuo metu rengiami įstatymų pakeitimai, liečiantys draudimo sektorių.
„Noriu pažymėti didelį jūsų įsitraukimą. Jūsų aktyvumas, sugebėjimas per vieną dieną parašyti iki šimto įvairių raštų tikrai džiugina. Tai mus jau konsoliduoja, įsivaizduoju, kad tiek valstybinės institucijos, tiek jūs, kaip privatūs subjektai, kartu galime daug padaryti“, – kalbėjo S.Mitkus, sulaukęs auditorijos ir 15min klausimų apie esminius pokyčius Draudimo įstatyme, kurie brokeriams kelia nerimą.
– Draudimo įstatyme numatomi tam tikri pakeitimai, susiję su Europos Komisijos priimta draudimo platinimo direktyva. Kas keičiama?
– Norėčiau pažymėti kelis dalykus dėl naujos įstatymo redakcijos tikslų. Tai susiję su Vyriausybės programa, aiškiais įsipareigojimais didelį dėmesį skirti vartotojų apsaugai. Tos diskusijos rodo, kad ieškome kompromisų, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp vartotojų apsaugos ir sektoriaus plėtros.
Kadangi jie yra arčiausiai žmonių, juos matome kaip knygnešius, kurie gali prisidėti prie finansinio raštingumo didinimo.
Kitas klausimas susijęs su tarpininko veiklos išplėtimu. Mes labai norime brokerius pasitelkti keliant visuomenės finansinį raštingumą. Kadangi jie yra arčiausiai žmonių, juos matome kaip knygnešius, kurie gali prisidėti prie finansinio raštingumo didinimo. Kviečiu kurti finansų rinkų ateitį kartu, mes tikrai labai norėtume brokerius matyti kaip partnerius ir kartu įgyvendinti Lietuvai svarbius projektus.
Norėtume, kad brokeriai teiktų ir finansinio tarpininkavimo paslaugas dėl investavimo galimybių, patartų, į kokius produktus galėtų investuoti mažmenininkas, kur geriausia grąža. Sakyčiau, kad draudimo brokerių veiklos išplėtimas sudarytų sąlygas veikti plačiau, portfelyje būtų daugiau produktų, o paprastas žmogus, pilietis, galėtų pasirinkti jam patogią investavimo formą.
– Pataisos sukėlė nerimo brokerių bendruomenėje. Įžvelgiama, jog pakeitimai plačiau atvers duris bankams vykdyti draudimo veiklą, be to, už paslaugas mokės patys draudimo pirkėjai. Kaip įstatymas pakeis draudimo rinką?
– Mes tikrai manome, kad pasikeitimai pasitarnaus finansų rinkų plėtrai Pasižiūrėsime, kaip praktikoje bus. Jeigu rinkoje formuosis didelė konsolidacija arba neigiamai paveiks veiklą, turės neigiamos įtakos konkurencijai, mes atitinkamai reaguosime.
Mums kartais trūksta argumentų iš brokerių pusės, bet diskusija vyksta nuo pavasario ir neaiškumų beveik jau nebelikę. Liko du klausimai – „Kitos finansinės paslaugos“ ir „Nepriklausoma rekomendacija“. Derinome, buvome keletą kartų susitikę, aiškinomės, kada nelaikome „Nepriklausoma rekomendacija“, konkrečius atvejus išskyrėme.
Kad būtų aišku, kad žmogus, atėjęs pas brokerį, gauna nepriklausomą konsultaciją, pavyzdžiui, sako, dedu ant stalo pinigus, noriu konsultacijos, už tai sumokėsiu. Galbūt nepriklausomos konsultacijos nebus reikalingos žmogui. Mes kalbame apie rimtus, didesnius atvejus, kur reikia ištirti rinką, pasiūlymus surinkti, kad būtų galima pateikti pasiūlymą, kur draustis.
Gal dabar mums trūksta girdėjimo ir įsiklausymo į vieni kitų argumentus. Mes sakome, kad veiklos modelis nesikeičia, tik vartotojams bus suteikiama daugiau aiškumo.
Dabar brokeris komisinį atlygį gauna iš įmonės, nors vadinasi nepriklausomu tarpininku, ir baiminasi, kad jei jis norės pagerinti poliso sąlygas klientams, draudikas sakys: „Jei dirbi draudėjo naudai, eik ir pasiimk atlygį iš to asmens.“ Mes iš draudikų negirdėjome tokių užuominų. Kartu aiškinomės, priėmėme jų pastabas. Manome, kad prieitas geras kompromisas.
– Ar numatomi pokyčiai gali turėti įtakos draudimo kainoms?
– Čia tik skaidrumo didinimas, kainodarai įtakos tikrai neturėtų būti. Man tikrai būtų keista, jei lentelės pasikeitimas kokiu nors būdu nulemtų ir kainas.
– Per pastaruosius metus privalomas draudimas labai smarkiai pabrango, ar tai tėra sutapimas, jog visi draudikai tuo pačiu metu ėmė branginti paslaugas?
– Nelengvas klausimas, mūsų finansų rinka, tiek imant draudimo sektorių, tiek bankinį, tokia daugiau mažiau koncentruota, veikia keli finansinių paslaugų teikėjai. Tai reikia įvertinti, suvokti ir priimti.
Finansų ministerija tikrai sieks didesnės konkurencijos, kad būtų kuo daugiau žaidėjų.
Mes, kaip politikos formuotojai, norėtume didesnės konkurencijos rinkoje. Kita vertus, suprantame, kad ši veikla nuostolinga, ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje. Nuostolius kompanijos ir nori, ir turi kompensuoti. Finansų ministerija tikrai sieks didesnės konkurencijos, kad būtų kuo daugiau žaidėjų. Mes visą laiką siekiame visur kur, ar tai būtų Finansų ministerija, ar Užsienio reikalų ministerija, ar Lietuvos bankas, ar Prezidentė, kad ateitų naujų žaidėjų. Ką tik grįžau iš Vašingtono, kur kalbėjome apie finansų rinkos plėtrą. Kvietėme atvykti į Lietuvą, kalbėjome ne apie mūsų mažą trijų milijonų rinką, kalbėjome apie penkių šimtų milijonų rinką, kaip vartus į Europos Sąjungą.
– ES direktyvos normos, kurias turime pritaikyti Lietuvoje, didžiąja dalimi numatomos gyvybės draudimo produktams. Kodėl Lietuvoje direktyva bus pritaikyta plačiau?
– Mes norime praplėsti nacionalinę darbotvarkę. Manome, kad vartotojai turi būti tinkamai informuojami, kas yra „Priklausoma konsultacija“ arba „Nepriklausoma konsultacija“ ir viskas. Keičiame ir kvalifikacijos modelį. Brokerius egzaminuos nebe Lietuvos bankas, o Draudimo brokerių rūmai.
Mes perkeliame ES direktyvas, matydami savo rinkos specifiškumus, stiprindami vartotojų apsaugos dimenciją, didindami skaidrumą, aiškumą.
Draudimo įstatymo projektas pateiktas Vyriausybei, teisininkai žiūri, diskusijos tęsiasi. Brokerių pasiūlymų buvo, ir nuolaidų darėme, tekstus kartu taisėme, diskusijos, darbas kartu vyko. Manome, kad nepagrįstos tos baimės.
Terminą „Kitos finansinės paslaugos“ brokeriai mato kaip taikomą visoms finansinėms institucijoms, tačiau reikia žiūrėti į šakinius įstatymus, esamus apribojimus. Nesteigdami brokerių įmonių, bankai negalės teikti tokių paslaugų, o steigti jas gali kad ir šiandien.
Lietuvos draudimo brokerių asociacijos prezidento Roberto Šalčio komentaras:
„Jei pažiūrėtume dabartinę situaciją, dabar brokeriai komisinius 96 proc. gauna iš draudimo kompanijų, kitais atvejais brokeriui susimokama tiesiogiai, įstatymas ir dabar to nedraudžia ir neriboja. Kam tai reguliuoti įstatymu?
Dabar, jei klientas nuspręs susimokėti, brokeris nebegalės gauti komisinių iš draudimo bendrovės. Tačiau tam tikrais atvejais, jei susitari su klientu, jis sako, už šitas paslaugas susimokėsiu, už kitas tegu apmoka draudimo kompanija.
Šiuo metu vartotojas pas brokerius gali vaikščioti kaip po parduotuves, iš vienos į kitą, ir nemokėti už patarimą. O kas siūloma? Kad vos įėjus pro parduotuvės duris turėsi gauti „Nepriklausomą patarimą“ ir iškart susimokėsi, bet drabužio antkainio jau pasiimti negalėsi.
Dabar yra keturi procentai pirkėjų, kurie susimoka papildomai ir jų santykius reguliuoja mūsų tarpusavio susitarimai, ir skundų nėra. Tai jei taip pat liks, kam tai reglamentuoti? Brokeriai ir šiandien konsultuoja, ir toliau konsultuos klientą.“
