Nors toks malonumas – ne iš pigiųjų, esą dažnas, norėdamas pasigalynėti su vėju, negaili tam pinigų. Investicijos į pramogų verslą, pasak jų sumanytojų, greitai atsipirko.
Prieš penkerius metus bene vienas pirmųjų į Lietuvą iš Naujosios Zelandijos parvežęs šią dar gana jauną pasaulyje sporto šaką – važinėjimąsi vėjaračiais ir ledrogėmis – Nidoje gyvenantis Matas Mizgiris subūrė Lietuvos aistruolius. Jie dalyvauja tarptautinėse varžybose, čempionatai rengiami ir Neringoje.
Greitai išpopuliarėję vėjaračiai tapo ir aktyvia į Neringą atvykusių poilsiautojų pramoga. Pasigalynėti su vėju daugiau linkę vyrai.
„Labai paprasta, tiesiog 5 minutės ir jau pats žmogus būriuoja. Tą pradinį buriavimą įvaldyti yra paprasta. Viena ranka vairuoja, kita suka burę – tai patraukia, tai atleidžia. Labai elementaru. Vairavimas kaip mašinos, dviračio“, – pasakoja VšĮ „Irklakojis“ savininkas Matas Mizgiris.
M. Mizgirio teigimu, ledrogių sezonas paprastai prasideda sausį ir tęsiasi iki kovo. Bet sėkmę lemia orai: būtinas vėjas ir storas ledas – bent 10-ies centimetrų.
Stipriausi vėjai – Kuršių nerijoje, todėl pasak M. Mizgirio, ši pramoga siūloma tik Nidoje. Nors turinčiųjų nuosavus vėjaračius Lietuvoje esą yra kelios dešimtys. Valandą buriuoti ledroges žiemą kainuoja 90 Lt, vasarą vėjaratį – 80 Lt. Norinčiųjų esą netrūksta. Šaltuoju metų laiku būna iki 100–200, o vasarą – dvigubai tiek klientų.
Šeši vėjaračių komplektai, kurių kiekvienas kainuoja iki 12 tūkst. litų, pasak vyro, per 5 metus jau atsipirko. Tačiau daugiau jų įsigyti neketinama. To daryti neleidžia lietuvių poilsiavimo įpročiai. Beje, šią pramogą labiau mėgsta lietuviai, o ne užsienio turistai.
