Mažiau už paslaugas moka tik lenkai
N.Alejeva tvirtina – tikrai negalima sakyti, kad dabar eurais už prekes ir paslaugas mokame tiek, kiek anksčiau mokėjome litais. Ji sutinka – tikrai yra prekių ir paslaugų, kurių kainos po euro įvedimo padidėjo, bet ne tiek daug.
„Lyginant šių metų birželį su 2014 m. birželiu, paslaugos pabrango 13 proc. Iš jų tikrai išsiskiria būtent būtiniausios paslaugos, kuriomis dažniausiai naudojasi gyventojai: kirpyklos, viešasis maitinimas. Galėčiau išskirti, kad iš visų prekių ir paslaugų grupių labiausiai per trejus metus pabrango viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugos“, – atkreipia dėmesį N. Alejeva.
Ji nurodo, kad per trejus metus šių paslaugų kainos išaugo net 20 proc. Taip pat 14 proc. pabrango poilsio ir kultūros grupės prekės ir paslaugos. Kitos įvairios prekės ir paslaugos pabrango 11 proc., o alkoholiniai gėrimai ir tabakas pabrango net 19 proc., tačiau, akcentuoja N. Alejeva, tam didžiausios įtakos turėjo akcizų didinimas.
Restoranų ir viešbučių kainų lygis siekia 65 proc. ES vidurkio. Jis mažesnis nei mūsų kaimyninėse šalyse.
Specialistės teigimu, tvirtinantys, kad Lietuvoje mokame brangiau už drabužius ir avalynę, vis dėlto neklysta: „Jeigu palygintume su kitomis šalimis, tai drabužių kainos Lietuvoje viršija ES vidurkį. Būtent Lietuvos kainos, lyginant su ES vidurkiu, sudaro 104 proc. Tai jau 4 proc. didesnis drabužių kainų lygis nei ES vidurkis.“
Nors, kaip minėta, viešbučių ir restoranų paslaugų kainos per pastaruosius trejus metus augo sparčiausiai, N.Alejeva atkreipia dėmesį, kad jos vis dar nepasiekė ES vidurkio: „Restoranų ir viešbučių kainų lygis siekia 65 proc. ES vidurkio. Jis mažesnis nei mūsų kaimyninėse šalyse: Estijoje – 80 proc., Latvijoje – beveik 82 proc., Lenkijoje – 80 proc. Tai reiškia, kad restoranų ir viešbučių paslaugų lygis dar gerokai atsilieka nuo ES vidurkio.“
Paslaugų grupės kainų lygis Lietuvoje siekia tik apie 46 proc. ES vidurkio. Žemesnis lygis, priduria N. Alejeva, yra tik Lenkijoje – 40 proc.
„Iš tikrųjų kai kurių prekių ir paslaugų kainų lygis dar gana atsilieka nuo ES vidurkio, bet, kaip jau minėjau, drabužiai šį vidurkį net viršija. Labai artimas ES vidurkiui buitinės elektronikos kainų lygis. Jis sudaro beveik 95 proc. Maisto produktų kainos sudaro apie 80 proc. ES vidurkio. Mes tikrai jau prie to vidurkio artėjame pagal kai kurias prekių kainas“, – sako N.Alejeva.
Pasak jos, per trejus metus kai kurios prekės ir paslaugos atpigo. Mažiau mokame už elektrą, dujas, šilumą, degalus. Iš maisto prekių itin atpigo cukrus.
Iš maisto produktų bene labiausiai pabrango duona
LRT RADIJO žurnalisto Mindaugo Aušros atlikta analizė rodo – nors vienos maisto prekės tikrai pabrango, o kitos pigo, ant kainų nematome tų pačių skaičių, kokie buvo prieš euro įvedimą, nors kai kurie tikina, kad yra kitaip.
Atliekant analizę buvo naudojama 2012 m. ir 2014 m. vidutinių produktų kainų statistika. Šių metų statistika bus skelbiama 2018 m. pradžioje, todėl palyginimui buvo apskaičiuotos vidutinės produktų kainos.
2012 m. kilogramas jautienos kumpio su kaulu kainavo daugiau kaip 19 litų arba 5,6 euro. 2014 m. kaina siekė 5,3 euro, o dabar jautienos galime įsigyti už 5,5 euro.
Kiaulienos kumpio kilogramas 2012 m. kainavo 4,04 euro, 2014 m. – 3,70 euro, o šiuo metu galima nusipirkti ir už mažiau. Vadinasi, kiaulienos kumpis atpigo.
Vis dėlto ne už visą mėsą mokame mažiau. Pavyzdžiui, viščiuko broilerio kilogramas 2012 m. kainavo 2,66 euro, po dvejų metų – 2,57 euro. Dabar šios mėsos kaina siekia 3 eurus. Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį – jei 2012 m. viščiuko broilerio kilogramas kainavo 9 litus, šiuo metu 9 eurų nemokame.
2012 m. 200 g sviesto pakelio kaina vidutiniškai siekė 1,35 euro. Po dvejų metų sviestas pabrango 10 centų, o šiuo metu vidutinė pakelio kaina – 1,5 euro. Reikia turėti omenyje, kad sviestas yra labiausiai pabrangęs pieno produktas, nes buvo sumažinta pieno gavyba.
Pomidorai 2012 m. kainavo 1,45 euro už kilogramą, po dvejų metų – 1,66 euro, dabar galima įsigyti už 1,4 euro ir dar pigiau.
Duona – bene labiausiai pabrangęs produktas. Kilogramas duonos 2012 m. kainavo 4,45 lito, arba 1,29 euro, 2014 m. – 1,47 euro. Šiandien kilogramą duonos galima įsigyti už 1,6 euro.
Ryžiai 2012 m. kainavo 1 eurą ir kelis centus, 2014 m. – 1 eurą, o dabar – 1,1 euro.
Kiaušiniai 2012 m. kainavo 1,41 euro, 2014 m. – 1,19 euro, o dabar vidutinė kiaušinių kaina siekia 1,2 euro. Reikia atkreipti dėmesį, kad lyginamos vidutinės kainos. Pavyzdžiui, ekologiškų kiaušinių kaina daug didesnė.
M.Aušra akcentuoja – kainos parduotuvėse itin įvairios. Tą patį produktą galima įsigyti ir už labai didelę, ir už mažesnę kainą.
Lyginant prekių kainas, buvo atsižvelgta ir į vidutinį atlyginimą, minimalią mėnesinę algą bei pensijų dydį. 2012 m. vidutinis atlyginimas prieš mokesčius buvo 478 eurai. 2014 m. – 677 eurai, šiuo metu – 817 eurų.
Minimalus atlyginimas didėjo šiek tiek mažiau. 2012 m. jis siekė 244 eurus, 2014 m. – 300 eurų, dabar – 380 eurų. Vidutinė pensija kilo mažiausiai – per penkerius metus ji pakilo vos 40 eurų.
Maisto prekių kainos priklauso nuo prekybos tinklo
Buvusi LRT RADIJO bendradarbė Giedrė, gyvenanti Briuselyje, tvirtina – kainos čia tikrai skiriasi nuo lietuviškų. Nors, kaip sako pašnekovė, išlaidos priklauso nuo kiekvieno žmogaus gyvenimo būdo, kainos Belgijoje tikrai didesnės.
Nesu linkusi išlaidauti, todėl per mėnesį išleidžiu daugiau kaip tūkstantį eurų.
„Nesu linkusi išlaidauti, todėl per mėnesį išleidžiu daugiau kaip tūkstantį eurų. [...] Turbūt didžiausią sumos dalį sudaro kambario nuoma. Tai yra brangiausias dalykas Briuselyje. Antroje vietoje, žinoma, maisto prekės. Darbo dienomis stengiuosi gaminti namuose, į darbą neštis pietus. Savaitgaliais išeinu kažkur pavalgyti, atsigerti, papramogauti. Tai irgi kainuoja“, – vardija Giedrė.
Vieno kambario nuoma kartu su komunaliniais mokesčiais, internetu ir kitomis paslaugomis jai atsieina daugiau kaip 500 eurų. Belgijoje įprasta į buto ar kambario nuomos kainą iš karto įskaičiuoti ir viskas kitas paslaugas.
„Gyvenu ne pačiame centre, bet gana gerame rajone. Jei nuoma siekia iki 550 eurų už kambarį, Briuselyje tai gana optimalu. Žinoma, kainos ganėtinai pasikeitė. Teko gyventi Belgijoje prieš penkerius metus. Tada, jei nuoma buvo didesnė už 400 eurų, tai atrodė labai brangu“, – komentuoja Giedrė.
Jos nuomone, maisto prekių kainos Belgijoje taip pat didesnės, tačiau jos priklauso ir nuo prekybos tinklo: „Yra šiek tiek prabangesni, brangesni prekybos tinklai ir yra pigūs prekybos tinklai. Manau, kad vis dėlto kainos yra tikrai didesnės negu Lietuvoje. Pačiai teko gyventi keliose įvairiose užsienio šalyse. Galiu palyginti. Maisto prekės yra brangesnės nei Olandijoje ir Vokietijoje ir, žinoma, brangesnės nei Lietuvoje.“
Anot pašnekovės, jauno profesionalo, neturinčio daug patirties, atlyginimas Briuselyje siekia apie 1500–1600 eurų, atskaičius mokesčius.