ES nepriklausanti Norvegija 1980 metais sudarė su bloku žvejybos susitarimą, tačiau dėl jo nuostatų būtina derėtis iš naujo, Britanijai išstojus iš Bendrijos.
„Derybos su ES ir Didžiąja Britanija dėl 2021 metų žvejybos susitarimo rimtai stringa dėl užsitęsusių „Brexito“ derybų tarp abiejų (šalių) ir žūklės vaidmens jose“, – Osle įstatymų leidėjams pareiškė žvejybos ministras Oddas Emilis Ingebrigtsenas.
„Nėra garantijos, kad derybos bus užbaigtos iki metų pabaigos. Jei neturėsime susitarimo iki sausio 1 dienos, neatversime Norvegijos ekonominės zonos ES ir Didžiosios Britanijos žvejybos laivams“, – pridūrė jis.
Norvegijos ir ES susitarimas leidžia abiem signatarėms žvejoti viena kitos vandenyse.
Rugsėjį Norvegija ir Britanija paskelbė apie dvišalį susitarimą, kuriuo raginama rengti kasmetines derybas dėl kvotų.
Pasak O.E.Ingebrigtseno, Oslas ir Briuselis sutiko kitąmet pradėti derybas, siekdami sudaryti panašų paktą.
„Jau ilgą laiką sakėme ES, kad mums reikalingas trišalis susitarimas, todėl visos kortos dabar yra ES rankose“, – pažymėjo ministras.
Nepasiekus sandorio, norvegų laivai taip pat nebus įleidžiami į ES vandenis.
Norvegijos ekonominės zonos vandenys yra svarbūs tokių žuvų kaip menkės ir silkės ištekliais, o dalis gaudymo kvotų iki šiol būdavo skiriama Europos žvejams.
