Centrinis bankas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į dabartinį perspektyvų ir rizikos balanso vertinimą, tikėtina, kad palūkanų norma kurį laiką nebus keičiama, ir užsiminė, kad jam gali nebereikėti toliau didinti normų.
„Tikėtina, kad bazinė palūkanų norma yra artima lygiui, kurio reikia, kad infliacija per pagrįstą laikotarpį vėl pasiektų tikslinį lygį“, – rašoma banko pranešime, paskelbtame po pinigų politikos komiteto posėdžio.
Kiti pagrindiniai centriniai bankai nekeičia savo palūkanų normų, nes nors didelės palūkanų normos mažina infliaciją, ekonomikos augimas lėtėja. Trečiadienį JAV centrinis bankas davė suprasti, kad kitais metais tikriausiai tris kartus sumažins savo palūkanų normas.
Norvegijos centrinio banko prognozėje numatyta, kad jo bazinė palūkanų norma iki 2024 metų rudens sudarys maždaug 4,5 proc., o vėliau palaipsniui mažės.
Centrinio banko vadovė Ida Wolden Bache (Ida Volden Bakė) pripažino, kad Norvegijos ekonomika vėsta, tačiau teigė, kad infliacija tebėra per didelė.
Metinė infliacija, apskaičiuota be nepastovių energijos kainų ir pakoreguota dėl mokesčių pokyčių, lapkritį sudarė 5,8 procento.
„Dabar padidinus bazinę palūkanų normą sumažėja rizika, kad infliacija ilgą laiką išliks didelė“, – pažymėjo centrinio banko vadovė.