Ketvirčio prieaugis buvo antras pagal dydį per beveik dvejus metus ir jį visų pirma paskatino namų ūkių vartojimo bei investicijų į ilgalaikį turtą atsigavimas, rašo portalas „Trading Economics“.
Namų ūkių vartojimas, pirmąjį ketvirtį smukęs 0,7 proc., antrąjį ketvirtį padidėjo 1,5 proc., o investicijos į ilgalaikį turtą po pirmąjį ketvirtį fiksuoto 7,6 proc. nuosmukio atsitiesė ir antrąjį ketvirtį padidėjo 5,1 procento.
Antrąjį ketvirtį paspartėjo valdžios sektoriaus išlaidų augimas (nuo 0,3 proc. pirmąjį ketvirtį iki 0,7 proc.), taip pat augimas su nafta susijusios veiklos ir jūrų transporto sektoriuje (nuo 0,9 iki 5,6 proc.).
Teigiamos įtakos BVP augimui turėjo ir grynoji prekyba, nes eksportas, pirmąjį ketvirtį smukęs 1,4 proc., antrąjį ketvirtį padidėjo 5,6 proc., o importas po pirmąjį ketvirtį fiksuoto 0,4 proc. nuosmukio balandžio–birželio mėnesiais išaugo 3,1 procento.
Palyginti su 2023 metų antruoju ketvirčiu, Norvegijos BVP šių metų antrąjį ketvirtį padidėjo 4,2 proc. ir prieaugis buvo didžiausias nuo 2022 metų antrojo ketvirčio. Pirmąjį ketvirtį šalies BVP smuko ir metinis nuosmukis siekė 0,9 procento.
