Apie norvegų planus žengti į Lietuvą paskelbta anksčiau šiemet. „Fjord Bank“ kol kad planuoja teikti tik vartojimo paskolas.
„Šiuo metu ruošiamės pateikti paraišką – pateikėme dokumentus centriniam bankui, sulaukėme pirmųjų komentarų bei pastabų. Atsižvelgiame į juos ir artimiausiu metu planuojame kreiptis oficialiai. Apytikslė veiklos pradžios data priklausys nuo dokumentų apiforminimo proceso – reguliavimas numato, kad tai gali trukti 6-12 mėnesių“, – BNS atsiųstame komentare sakė „Fjord Bank“ generalinis direktorius Veiko Kandla iš Estijos.
Pasak jo, pasirinkti Lietuvą „Fjord Bank“ paskatino kelios priežastys.
„Lietuva yra gera šalis mums dėl kelių priežasčių. Visų pirma, dėl reguliavimo aplinkos, atvirumo naujokams bei konkurencijos didinimui. Geras to pavyzdys – LB priimta specializuoto banko koncepcija. Taip pat manome, kad Lietuva yra gera šalis dėl aukštos spartos interneto, gero kredito informacijos prieinamumo, palankaus verslo klimato, investuotojams palankių įstatymų ir vartotojų kredito rinkos“, – teigė „Fjord Bank“ vadovas.
Sąlygos Lietuvoje veikti specializuotiems bankams buvo sudarytos 2017 metų pradžioje, kai įsigaliojo bankų įstatymo pakeitimai. Specializuotas bankas gali teikti mažiau paslaugų, bet gali priimti gyventojų indėlius.
Pasak V.Kandlos, „Fjord Bank“ kol kas negalvoja apie universalaus banko licenciją, todėl siauros įmonės veiklos nereikėtų interpretuoti kaip mėginimo apsižvalgyti Lietuvos rinkoje.
„Mūsų pagrindinis tikslas vis dar yra veikti kaip specializuotam bankui vartotojų paskolų ir indėlių rinkoje. Mes nediskutavome apie kokias nors kitas paslaugas ar tapimą universaliu banku. Be abejo, veikiant vartotojų paskolų rinkoje taip pat galima teikti keletą kitų paslaugų, bet pagrindinė veiklos zona vis dar yra aiški“, – teigė V.Kandla.
Registrų centro duomenimis, „Fjord Bank“ turi 34 akcininkus, kurių dauguma – norvegai.
Įsigyti 1 proc. „Fjord Bank“ akcijų turėjo buvęs DnB banko Verslo plėtros tarnybos vadovas Tadas Sudnius, tačiau jis šia galimybe nepasinaudojo.
